Vilnius. Pasitaiko, kai kitos paskirties valstybinės žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių ir vykdomos skirtingos veiklos (komercinė, pramonės ir sandėliavimo, transporto ir pan.). Kada būtinas sklypo dalių planas?

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), žemės sklypo dalių plane atskiriamos konkrečios žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išskiriant šias dalis, siekiama užtikrinti tinkamą statinių naudojimą pagal jų paskirtį, privažiavimus prie statinių, numatyti bendro naudojimo plotus, reikalingus kiemams, automobilių stovėjimo vietoms, žaidimų aikštelėms ar kt., ir kitus svarbius aspektus, tokius kaip priešgaisrinių reikalavimų laikymasis ir pan.

„Reikalavimas rengti tokį planą netaikomas tik išimtiniais atvejais. Jis nėra rengiamas, kai visi statiniai priklauso vienam savininkui ir naudojami tai pačiai (vienai) veiklai, taip pat tam tikrais atvejais, kai keičiamos sutartys dėl nebaigtų statyti objektų“, – teigia Tarnyba.

NŽT atkreipia dėmesį, kad žemės sklypo dalių planas nėra tas pats, kas žemės naudojimosi tvarka. Tai skirtingi dokumentai, turintys skirtingą paskirtį. Konkretus kiekvienai sklypo daliai reikalingas plotas nustatomas pagal specialią metodiką, įvertinant ne tik statinio užimamą teritoriją, bet ir jo priežiūrai reikalingą plotą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Organizuoti žemės sklypo dalių plano rengimą turi teisę asmuo, siekiantis sudaryti šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartį, valstybinės žemės nuomos sutartį, esamas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas, valstybinės žemės patikėtinis ir kitas suinteresuotas asmuo.

NŽT pastebi, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų dalių planai parengti nesilaikant nustatytų procedūrų. Ypatingai svarbu laikytis žemės sklypų dalių planų derinimo procedūrų, kadangi tai padeda užkirsti kelią įvairiems galimiems ginčams ateityje, pavyzdžiui, dėl parduodamos žemės sklypo dalies dydžio.

Su NŽT sprendiniai dėl valstybinės žemės sklypo dalių plotų derinami tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo ne NŽT ir yra galimas valstybinės žemės pardavimas

Jei valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo ne savivaldybė, tai dalių planas turi būti derinamas su savivaldybe, kurios teritorijoje yra valstybinės žemės sklypas.

Taip pat teisės aktai numato, kad  jei dalių planas sudaromas dėl mišrios nuosavybės teise (valstybės ir privačios) valdomo žemės sklypo, tai jis turi būti suderintas ir su žemės sklypo bendraturčiais, išskyrus, kai tarp bendraturčių sudaryta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka ir plano sprendiniai šiai tvarkai neprieštarauja.

Jeigu valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo daugiau kaip vienas valstybinės žemės patikėtinis, žemės sklypo dalių planas tvirtinamas visų valstybinės žemės patikėtinių sprendimais.