Vilnius. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) pastaruoju metu gauna informacijos, kad kai kurie pardavėjai ūkininkams pateikia ne visada tikslią informaciją apie parduodamų augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimą.

Rudenį neretai skundžiamasi dėl augalų apsaugos produktų platintojų teikiamos klaidinančios informacijos, kaip purkšti žieminių rapsų pasėlius: pavyzdžiui, rekomenduojama rudenį purkšti didesne negu registruota norma arba naudoti pavasariui skirtus AAP, tokius kaip sisteminis fungicidas – augimo reguliatorius Toprex 375 SC.

VAT atkreipia dėmesį, kad būtina vadovautis ne tik AAP platinančių kompanijų atstovų rekomendacijomis, bet ir etiketėse nurodyta informacija. Ant kiekvieno Lietuvoje registruoto AAP yra instrukcija, kurioje aiškiai parašyta, kokiems augalams, kada ir kokiomis normomis bei sąlygomis naudoti šį produktą.

Svarbu žinoti, kad naudojant AAP ne pagal etikečių reikalavimus, kyla pavojus aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Laiku ir tiksliomis normomis

Reikalavimai, nurodyti etiketėse, pagrįsti ne vienus metus trunkančiais ir didelių investicijų reikalaujančiais moksliniais tyrimais, skirtais įvertinti poveikį augalui, aplinkai, žmogui, gyvūnams. Etiketėse nurodomi ne tik AAP naudojimo reikalavimai, jei būtina – ir apribojimai, rizikos mažinimo priemonės, t. y. asmens apsaugos priemonės, apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir kitos saugos priemonės, kurių reikia laikytis naudojant AAP.

Ši informacija pateikiama registruoto AAP etiketėje. Pavyzdžiui, minėtą Toprex 375 SC tame pačiame lauke galima naudoti tik kartą per trejus metus. Fungicidu Orius 250 EW pavasarį žieminiai rapsai apdorojami 1,0 l/ha norma, tačiau naudojant rudenį, norma turi būti ne didesnė kaip 0,5 l/ha. Jokiu būdu negalima šiuo fungicidu rapsų purkšti du kartus.

Ūkininkai raginami žieminius rapsus purkšti tik Lietuvoje registruotais AAP ir juos naudoti tik griežtai laikantis etiketėse nurodytų reikalavimų – naudoti nurodytais rapsų augimo tarpsniais, neviršyti nustatytų normų ir kt.

Kiti saugaus naudojimo reikalavimai

Reikia nepamiršti ir kitų saugaus naudojimo reikalavimų: apdoroti pasėlius tokiu būdu, kad būtų išvengta AAP patekimo už pasėlio ribų, nepurkšti, kai vėjo greitis viršija 3 m/s, išlaikyti privalomą 2 m atstumą nuo gyvenamųjų, visuomeninių, rekreacinių teritorijų ribų, iki kelkraščių.

Privalu atkreipti dėmesį į etiketės nurodymus, nes yra AAP, kuriuos purškiant nustatyti gerokai didesni atstumai iki ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų ar paviršinio vandens telkinių bei melioracijos griovių – net iki 10 m. Purškimo duomenys per 24 val. po AAP panaudojimo turi būti surašomi į Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą.

Kilus įtarimams dėl galimų AAP naudojimo pažeidimų, VAT ima augalų, jų dalių ar dirvožemio ėminius AAP veikliųjų medžiagų liekanoms juose nustatyti ir siunčia tyrimams į akredituotas laboratorijas.

Nustačius AAP naudojimo pažeidimų, už jų padarymą atsakingi asmenys ne tik baudžiami Administracinių nusižengimų kodekse nustatytomis baudomis, bet ir turi padengti laboratorinių tyrimų išlaidas. Be to, informacija apie nustatytus pažeidėjus teikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai bei pagal kompetenciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei VšĮ „Ekoagros“.

Reguliuoti rapsų augimą tapo įprasta

Mokslininkų pastebėjimais, dėl šiltėjančio ir ilgėjančio rudens augimo reguliatorių naudojimas tampa būtina agrotechnine grandimi auginant žieminius rapsus. Jei rapsai pasėti po rugpjūčio vidurio, pasėlis nėra labai tankus, greičiausiai pakaks vieno purškimo rudenį. Reguliatorius galima purkšti, kai rapsai yra 3–4 lapelių, naudojant mažesnę normą, arba šiek tiek vėliau, 4–6 lapelių, purškiant visą registruotą normą.

Pasėjus rapsus rugpjūčio pradžioje ar dar anksčiau, ko gero, teks panaudoti reguliatorius du kartus. Tuomet pirmąjį purškimą reikėtų planuoti 3–5 lapelių tarpsniu, ir, esant ilgai vegetacijai, jei orai dar pakankamai šilti (nėra šalnų), antrą kartą purkšti 6–8 lapelių tarpsniu.

Jeigu rapsai pasėti vėlai (rugpjūčio gale ar net rugsėjo pradžioje), tikėtina, kad reguliatorių purkšti iš viso nereikės, bet tokiu atveju atsiranda rizika, kad rapsai nepasieks tinkamo žiemoti 5 lapelių tarpsnio.

Rudenį gali plisti fomozė

Pavojinga rapsų liga, nuo kurios pasėlius reikia saugoti rudenį, yra fomozė. Augalams esant lapų vystymosi tarpsnyje (BBCH 13–16), galima aiškiai matyti pirmuosius fomozės pažeidimus. Ant lapų susidaro pilkos, koncentriškos dėmės su tamsesniais pakraščiais, o dėmėse matyti juodi, smulkūs taškeliai – grybo piknidžiai. Nuo užsikrėtusių lapų infekcija pereina tarpuląsčiais ir pasiekia augalų šaknies kaklelį.

Fomozės dėmės ant rapsų lapų

Daug pavojingiau, kai liga pažeidžia stiebų apačią negu aukščiau stiebus, ypač jeigu liga išplinta visoje apatinėje stiebo dalyje. Taip gali atsitikti, kai ligos požymiai ant lapų išryškėja labai anksti rudenį, ir yra pakankamai laiko grybui peraugti lapkotį bei pasiekti šaknies kaklelį. Taip nutrūksta sužalotų augalų medžiagų apykaita, tad jie bręsta anksčiau negu sveiki.

Fomozės sukėlėjo grybo Leptosphaeria maculans askosporos (o jos yra pirminis infekcijos šaltinis) plintą per visą rapsų vegetaciją, paprastai daugiausiai askosporų ore randama rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Esant ilgam askosporų plitimo periodui, didėja žieminių rapsų užsikrėtimo fomoze rudenį rizika. Žieminiams rapsams apsaugoti nuo fomozės fungicidais rekomenduotina purkšti rudenį, kai ligos dėmės aptinkamos ant 10–20 proc. augalų lapų.

VAT ir MŪ inf.