Jonava/Šakiai/Anykščiai. Sausra žlugdė viltis kulti rekordinius derlius, bet situacija ūkiuose tikrai nėra tragiška. Derlius nenukentėjo taip drastiškai, kaip atrodė vasaros pradžioje.

Jonavos rajone augalininkystės ūkį plėtojantis Vidas Artiškevičius praėjusios savaitės pabaigoje spėjo nukulti maždaug 50 proc. žiemkenčių laukų, kurių iš viso pasėta 370 ha.

„Jau nukūlėme 108 ha žieminių rapsų ir apie 90 ha žieminių kviečių. Derlius šiaip sau, bet labai skųstis negalime. Rapsų kuliame tarp 3–3,5 t/ha, nors gerais metais būdavo ir po 5 t/ha užderėdavo“, – pasakoja V. Artiškevičius pridurdamas, kad sausra „pavogė“ mažiausiai po 1 toną derliaus iš hektaro. Labiausiai nuo sausros nukentėjo pupos, kurių Vidas šiemet augina 40 ha.

Pasak jo, šiemet ant ūkio laukų lijo labai netolygiai. Vienas žieminių kviečių laukas faktiškai negavo lietaus, tai ten derlius buvo itin menkas – prikulta vos 3,7 t/ha, nors kituose laukuose derlius dvigubai didesnis.

Rapsų derlių V. Artiškevičius jau išvalė, išdžiovino ir pardavė, o kviečius sandėliuoja. 2017 m. pavasarį ūkyje buvo pastatytas grūdų saugojimo bokštas su maišymo ir džiovinimo įranga,kuriame telpa 820 tonų grūdų. Grūdams laikyti pritaikytas ir erdvus angaras su sumontuota grūdų perpylimo įranga.

Jonavos rajono ūkininkas Vidas Artiškevičius sako, kad jau dabar matyti, jog nuo sausros labiausiai nukentėjo pupų derlius

Rapsų sėklos kūlimo metu buvo 12–13 proc. drėgmės, jas džiovino iki bazinių reikalavimų – 8,5 proc. Kviečiai kol kas byra labai sausi – 11–12 proc. „Žinoma, rytais grūdai būna apie 15 proc. drėgnumo, bet mes kuliame tik įdienojus“, – paaiškina ūkininkas.

Derlių jis nuima puikiai veikiančiu 2003 m. įsigytu Claas kombainu. Vido specialybė – mechanizatorius, tad technikos priežiūrai ūkyje skiriama labai daug dėmesio ir gedimams stengiamasi užbėgti už akių. Pasak ūkininko, dabar jo svajonė yra įsigyti naują kombainą, tikriausiai rinktųsi tą patį gamintoją, tik štai vis dar nepavyksta ilgai planuojamam pirkiniui sutaupyti reikalingos sumos pinigų.

Derlius bus panašus kaip pernai

„Sausra kažkiek pakenkė, tačiau derliaus vidurkis turėtų būti panašus į pernykštį. Prognozuočiau, kad žieminių ir vasarinių kviečių vidutiniškai prikulsime apie 7 t/ha. Žieminių kviečių derlius, žinoma, bus didesnis ir galbūt sieks 8 t/ha, o vasarinių – mažesnis, apie 5 t/ha“, – prognozuoja Šakių rajono ūkininkas Kęstutis Daugėla.

Pasak kviečius ir rapsus auginančio ūkininko, jeigu ne sausra, iš kiekvieno hektaro būtų prikulta bent viena ar dviem tonomis daugiau.

Šakių rajono ūkininkas Kęstutis Daugėla sako, kad jei ne sausra, iš hektaro būtų prikulta bent viena ar dviem tonomis daugiau kviečių

450 ha ūkį valdantis K. Daugėla ūkininkauja daugiau nei pusė savo gyvenimo – pradėjo nuo 1992 m., kai jam tebuvo 16 metų. Per ūkininkavimo metus kartu su broliu augino linus, kviečius, bulves, rapsus. Vėliau pasidalijo ūkį: K. Daugėla liko auginti kviečius ir rapsus, o brolis – bulves.

„Kai pradėjome ūkininkauti, klaidos ir mažesnis derlius buvo ne tokie skausmingi. Dabar daugiau investuota, daugiau paskolų, didesni įsipareigojimai, todėl svarbu gauti ir didesnį derlių. Darbo sąlygos dabar nepalyginamai geresnės, net sunku palyginti – kokia buvo sovietinė technika, ir kokia dabar, nauja. Tada neturėjome nei sandėlio, nei galingos technikos, kombainų, todėl buvo sunkiau dirbti“, – ūkininkavimo pradžią ir dabartinius metus lygina K. Daugėla.

Dabar visas ūkininko derlius telpa į sandėlius, todėl gali priduoti grūdus kada panorėjęs, net ir balandį ar gegužę. „Turiu galimybę priduoti produkciją tada, kada noriu, palaukti geresnės kainos. Man nėra sudėtinga ūkininkauti, turiu galimybes, kurias esu užsidirbęs“, – sako K. Daugėla, beveik visą užaugintą produkciją vežantis tiesiai į Klaipėdą.

Sausra labiausiai pakenkė vasarinių augalų derliui

Repšėnuose, Anykščių rajone, ūkininkaujantis Vytautas Šeštokas, dirbantis apie 470 ha, tarp kurių ir tėvams priklausantys 170 ha, šių metų javapjūte labai nesiskundžia. Žieminių augalų derliais, sako, esąs patenkintas, didesnį nerimą kelia kulti dar nepradėtos vasarinės kultūros. Jo teigimu, ypač prastas turėtų būti pupų derlius.

„Pupų kažin ar bus ką kulti, nes situacija gerokai blogesnė negu pernai. Sausra jas visiškai „suvalgė“, nudegino žiedus, ant pupos po vieną ankštį teliko. Tad daugiausia gal tik po 0,5 t/ha byrės. Žirnių derlių kol kas sunku prognozuoti, bet aplinkiniai ūkininkai labai gerais derliais nesigiria ir kulia tik po 2–2,5 t/ha“, – sako V. Šeštokas, šiemet ankštinius augalus auginęs maždaug 80 ha plote.

Vytauto Šeštoko skaičiavimu, dėl sausros žieminių kviečių derliaus nuostoliai siekia 15 proc., o labiausiai pakenkta vasariniams pasėliams, ypač pupų

Apie 65 ha plotas ūkyje apsėtas vasariniais kviečiais. Situacija jų pasėliuose taip pat nėra džiuginanti, nes, pasak ūkininko, yra ne tik gana gražiai atrodančių laukų, bet ir visai nesudygusių, ar išdžiūvusių. „Žinoma, kol kas tai būtų kaip spėjimas, bet tikiuosi, kad vidurkis gal 3 t/ha sieks“, – kad labiausiai sausra pakenkė vasariniams pasėliams pabrėžia Anykščių r. ūkininkas. Beje, anksčiau Šeštokai sėdavo ir grikių, tačiau šį sezoną jų atsisakė, nes dar ir dabar dvejų metų grikių derlius sandėliuose guli.

Jau nukulta Šeštokų ūkyje 80 ha žieminių rapsų, jų derliaus vidurkis siekė apie 2,5 t/ha. Paprastai žieminių rapsų byra po 3 ir šiek daugiau tonų iš hektaro. V. Šeštokas pripažįsta, kad mažesniam rapsų derliui didesnės įtakos turėjo ne tiek sausra, kiek chemijos trūkumas, nes pasėliuose labai išplito garstukai. Rapsų aliejingumas mažesnis nei įprastai, tačiau, Vytauto žodžiais, tikrai nėra katastrofiškai mažas, greičiau – vidutinis.

Kulti žieminius kviečius Šeštokai pradėjo liepos 24 d. ir per dvi dienas sudorojo beveik pusę iš 140 ha pasėlių. Ūkis turi du javų kombainus, tai kulti labai nesiskubinta, laukta, kol grūdų drėgnumas sieks ne daugiau kaip 16 proc., kuris po pietų sumažėdavo ir iki 14 procentų. Tad ir džiovinti kol kas reikėjo ne visus grūdus. Beje, įdomu tai, kad grūdai ūkyje džiovinami Vytauto ir jo darbuotojų rankomis sukonstruota džiovykla, turinčia automatinį valdymą (Vytauto specialybė – informatikos inžinierius programuotojas).

Ūkininko skaičiavimais, žieminių kviečių pasėliams sausros padaryti nuostoliai siekia maždaug 15 proc. Dažniausiai kuliama apie 6 t/ha, tai šių metų vidurkis – 5,5 t/ha. Didesnių nuostolių pavyko išvengti, nes anksti pavasarį pasėliai akėti ekologinėmis akėčiomis, taip stengiantis išlaikyti drėgmę juose.

„Būtent akėjimas padėjo kuo ilgiau išsaugoti drėgmę pasėliuose. Neakėtų pasėlių skirtumai buvo matomi net plika akimi. Reikia pripažinti, kad kuo sąlygos ekstremalesnės, tuo optimalus laikas vienam ar kitam darbui atlikti yra trumpesnis ir svarbesnis“, – pastebi keturiolika metų savarankiškai ūkininkaujantis Anykščių r. ūkininkas.

Išankstinio pardavimo sutarčių Šeštokai nėra sudarę, tad kol kas nukulti grūdai guli ūkio aruoduose. Vytautas neslepia, kad rapsus norėtų parduoti kuo greičiau, bet kol kas niekas neišsiveža – uostai nepriima. Kviečius, dar kulti nepradėtus rugius, kurie auga apie 70 ha plote, ir kitas vasarines kultūras parduos vėliau – kai turės daugiau laisvo laiko ir kaina bus priimtina.

MŪ inf.