Kėdainių r. / Vilkaviškio r. Pavasarį prasidėjęs salotų sezonas dar tęsis iki vėlyvo rudens ne tik Lietuvos daržininkų šiltnamiuose, bet ir laukuose.

Pasak Vilkaviškio r. ūkininkės Ritos Radžiūnienės, salotos – vertingos ir skanios ankstyvos, daug šilumos nereikalaujančios lapinės daržovės, nuo seno auginamos kaip ankstyvos pavasarinės lapinės daržovės.

Anot jos, pasirinkus vasarą nežydinčias salotų veisles, jas galima auginti iki vėlyvo rudens.

Didelė įvairovė

Pasak R. Radžiūnienės, vasarą tinkamiausia auginti įvairių tipų aukštai temperatūrai atsparias, ilgai žiedynų neformuojančias lapines ir gūžines salotų veisles.

Augintojos teigimu, visą sezoną (nuo pavasario iki vėlyvo rudens) džiugina lapinių salotų veislės: Model su žaliais banguotais, švelnaus skonio (neapkarstančiais) ir sultingais lapais, kurie tvirtesni ir traškesni už įprastas ankstyvąsias salotas, taip pat į ją panašios Sementel veislės salotos, kurių skrotelės užauga iki 600–900 g svorio.

Ūkininkė Rita Radžiūnienė salotų derlių skina iki vėlyvo rudens

Lapinių salotų kraitę paįvairina lapinių salotų veislė Spectation. Pasižymi plunksniniais ryškiai raudonais, garbanotais, traškiais ir gero skonio lapais. Viena lapų skrotelė užauga iki 350–450 g svorio. 

Pasak daržininkės, labai gera gūžinių salotų veislė Malis – labai gero skonio, vidutinio stambumo, lygia apačia, todėl lengva nuimti derlių.

Pirkėjų mėgstamos ir salotos Medimo, kurios išaugina tvirtas, vienodai susuktas, apie 450 g svorio gūželes. Jos atsparios lapų galiukų parudavimui.

Į šias salotas panaši ir veislė Letricia, tik lapų galiukai labiau karpyti.

Paminėtos lapinių ir gūžinių salotų veislės atsparios žemai temperatūrai, vasaros karščiams ir ligoms.

Augina šiltnamyje su laistymo sistema

„Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens šiltnamyje ant patiestos juodos austinės plėvelės (kad būtų švari lapija) auginame įvairių rūšių salotas.

Jų sėklas sėjame šildomame daigyne kas 7 dienas į dėžutes su durpių substratu, paskui daigelius išpikuojame į daigyklas, o paaugusius augalus sodiname į paruoštas lysves su laistymo ir tręšimo sistema.

Daigyne sėją pradedame vasario pabaigoje ir baigiame rugpjūčio pradžioje. Derlių įmame nuo balandžio iki spalio vidurio ar pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų, nes šiltnamis nešildomas“, – pasakoja R. Radžiūnienė.

Salotų įvairovė šiltnamyje

Vegetacijos pradžioje daigai išauga per 25–30 dienų, pasodinus dar tiek pat praeina laiko iki realizacijos. Vėliau, atšilus orams ir pagerėjus apšviestumui, salotų vegetacija sutrumpėja.

Augalų sodinimo atstumai priklauso nuo veislės ir sodinimo laiko, dažniausiai lapinės salotos sodinamos 20 x 15–20 cm, gūžinės – 20–25 x 20–30 cm atstumu.

Augintoja salotas tręšia silpnos koncentracijos (0,05 proc.) kompleksinių trąšų tirpalu (su daug kalio ir fosforo, mikroelementais), nes jų negalima pertręšti, ypač azotinėmis trąšomis, nes augalai kaupia nitratus.

Šios daržovės mėgsta drėgmę, tačiau negalima perlaistyti, nes pradės pūti apatiniai lapai.

Augintoja salotų gūželes ir skroteles prekybai nupjauna ne didesnes kaip 300 g svorio, nes būtent tokios skaniausios ir patraukliausios. Į jų vietą sodina naujų daigų, kad salotų augimo ratas nenutrūktų.

Užaugintą salotų derlių realizuoja Vilniaus ir Kauno ūkininkų turgeliuose.

Salotų vasarą nuperkama kiek mažiau, nes prasideda atostogų sezonas ir atsiranda įvairesnių daržovių, bet rudeniop jos vėl tampa ypač mėgstamos pirkėjų.

Seniau R. Radžiūnienė augino daugiau salotų su ryškiaspalve lapija, kurios vertingesnės už žalialapes, tačiau, jos teigimu, vis dėlto perkamesnės žalialapės salotos. Raudonlapės populiaresnės tik restoranuose ir kavinėse.

Augina laukuose

Kėdainių r. ūkininkai Modesta ir Alvydas Misevičiai augina 1 ha salotų. Pasak Modestos, nuo pavasario iki rudens salotų konvejeris suksis tik laukuose, nes šiemet šiltnamyje neaugins.

 Arvydas ir Modesta Misevičiai salotas augina lauke

Šildomame daigyne ūkininkai išsiaugina tik salotų daigus, kurių sėklas sėja tiesiai į daigyklas su durpiniu substratu, todėl nereikia pikuoti.

Kovo pabaigoje–balandžio pradžioje M. Misevičienė pasodino pirmuosius salotų daigelius į iš anksto paruoštą dirvą ir apdengė agrodanga, kuri dabar gelbėjo ir nuo šalnų, nors salotos pakenčia -2–3 °C šaltį.

Šiam salotų sezonui augina įvairių veislių lapinių salotų: pavasario derliui – Aficion, kurios yra ryškiai žaliais lapais, smulkiai garbanotais kraštais; vasaros derliui – Pearl Geam, kurios vasarą atsparios lapų kraštų parudavimui; rudens derliui – Vaidosa, kurios yra truputį storesniais, tvirtesniais, sodriai žaliais lapais ir atsparesnės šalčiui.

Nuo birželio pradžios ir rudenį pirkėjams galės pasiūlyti dar didesnę salotų įvairovę:lapinių salotų veislę Lollo Rossa ryškesniais lapais, traškiųjų gūžinių salotų Frillice, kurios neformuoja gūželių, turi šviesiai žalius sultingus, traškius, skanius lapais, taip pat salotų Maximus, kurios neformuoja gūžių, yra ryškiai žalios, garbanotais, puriais, traškiais lapais.

Štai kaip lauke ūkininkai sodina salotų daigus

Į tą pačią vietą M. Misevičienė salotas sodins tik po 3–4 metų.

Prieš pasodindama salotas į dirvą, jas patręšia kompleksinėmis trąšomis, o augimo metu augalus laisto tik vandeniu.

Išaugintas salotas realizuoja daržovių bazėje pagal užsakymus, taip pat turguje, tiekia kavinėms.