Kėdainiai. Bendrovės „Agrošiltnamiai“ 3,2 ha komplekse užderėjo pirmieji agurkai – praėjusią savaitę jų į prekybos centrus pateikta per 5 tonas. Šiais metais pirmieji agurkai prekybos vietas pasiekė savaite anksčiau, nes jų daigai buvo pasodinti šiek tiek anksčiau nei įprastai.

Pasak bendrovės „Agrošiltnamiai“ šiltnamių komplekso vadybininko Kęstauto Valevičiaus, bendrovė turi net 30 metų agurkų auginimo patirties, kurią kartu su Olandijos augintojų pasiekimais perkėlė į šiuolaikinius šiltnamius.

Bendrovės „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas sakė, kad šiemet pasodinta 75 tūkst. agurkų daigų – dvigubai daugiau nei praėjusiais metais ir planuojama surinkti 1 500 tonų sezono derlių, t. y. 45–49 kg/kv. m. „Žiemą sodiname agurkų daigus pavasario – vasaros derliui, o liepą – antrajam derliui – vasaros pabaigoje ir rudenį“, – paaiškino P. Andriejavas.

Auginami trumpavaisiai agurkai Merengue F1 – šie partenokarpiniai (savidulkiai) agurkai pasirinkti dėl ankstyvumo, derlingumo, atsparumo ligoms ir gero skonio, ir auginami jau trečius metus. Vaisiai vienodi, cilindro formos, 8–10 cm ilgio, stambiai karpuoti, tamsiai žalios spalvos, sėklų kamera maža, labai gero skonio, nebūna kartūs.

Taikoma gerosios augalininkystės praktika

Augalų vegetacijos metu visiškai atsisakyta naudoti chemines apsaugos priemones ir taikomos integruotos augalų apsaugos priemones. Laikomasi Global G.A.P. – gerosios augalininkystės praktikos auginimo – sistemos, tad produkcija atitinka aukščiausius kokybinius Europos Sąjungos reikalavimus.

Kęstautas Valevičius ir Paulius Andriejavas tikisi, kad šiemet anksti prasidėjęs šviežių agurkų sezonas derliumi nenuvils

Kasmet bendrovėje auditoriai iš Olandijos atestuoja agurkų produkcijos kokybę nuo daigų pasodinimo ir iki pat jų auginimo pabaigos. Tiriama, ar išaugintoje agurkų produkcijoje nėra pesticidų, trąšų likučių. Tai leidžia produkciją parduoti visoje Europoje – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Šiltnamiuose įdiegtos pažangios auginimo technologijos su automatinėmis laistymo, vėdinimo, šildymo sistemomis. P. Andriejavas sakė, kad augalų laistymui naudojamas lietaus vanduo, kuris surenkamas nuo visų 3,2 ha komplekso stogų. Tokiu vandeniu laistomos daržovės yra kvapnesnės, skanesnės.

Be to, įrengti 2 giluminiai vandens gręžiniai, siekiantys 200 m gylį. Tad kokybiško vandens agurkų auginimui tikrai nestinga. Vanduo papildomas visais būtinais mikro– ir makroelementais. Šiltnamiuose palaikomas stabilus mikroklimatas, kuris reguliuojamas pagal saulės intensyvumą, temperatūrą bei vėją. Šiltnamių komplekso šildymui pastatyta galinga, 9,6 MW, dujinė katilinė. Taikant šiuolaikines technologijas daržovės bus auginamos beveik ištisus metus.

Agurkų daigai sodinami į mineralinės vatos substratą. Pagal sudėtį mineralinė vata artima žemės mineralams, bet neturi maisto medžiagų. Mineralinės vatos struktūra nekinta per visą augimo laikotarpį – lieka stabili, atspari suspaudimui, joje išlieka optimali, palanki augalams vandens ir oro pusiausvyra, teigiamai veikianti šaknų sistemą. Vatos poringumas yra apie 97 proc., vandens talpumas – apie 80 proc.

Šiemet pasodinta 75 000 agurkų daigų – dvigubai daugiau nei praėjusiais metais ir planuojama surinkti 1 500 tonų agurkų vaisių per vieną auginimo sezoną

Dėl gero mineralinės vatos sluoksnio pralaidumo išgarinimas iš jos vyksta gerokai aktyviau negu iš kitų substratų. Normaliam šaknų sistemos vystymuisi reikia mineralinėje vatoje palaikyti optimalią maitinamojo tirpalo temperatūrą. Papildomas substrato pašildymas – svarbi sąlyga geram augalų augimui. Todėl ši technologija skiriasi nuo šiltnaminių augalų auginimo grunte technologijos.

„Auginimui mineralinėje vatoje reikalingas itin geros kokybės vanduo, taip pat kokybiškos trąšos ir tikslus dozavimas, – paaiškino P. Andriejavas. – Tam naudojama lašelinė augalų laistymo sistema. Automatinis dozavimas (drėkinimas/tręšimas) atliekamas išankstinės programos pagrindu pagal matavimo prietaisų parodymus“.

Anot specialisto, priklausomai nuo saulės radiacijos, taikomas skirtingas tirpalo dozavimo laikas bei laistymo dažnumas. Tirpalas paduodamas keletą kartų per dieną. Kai apšvietimas didėja, o augalai stipriau auga, atitinkamai didinamas tirpalo kiekis ir dažnumas.

Tirpalo kiekis priklauso nuo augalo augimo tarpsnio, apšvietimo ir šilumos. Vegetacijos laikotarpiu nuolat kontroliuojama tirpalo druskų koncentracija EC (optimali iki 3,5) bei rūgštumas pH. Optimalus pH mineralinėje vatoje yra 5,0–5,5.

Palaikomas optimalus mikroklimatas

Mikroklimatas šiltnamiuose – tai visų technologinių sistemų (šilumos, vėdinimo, laistymo, tręšimo, papildomo švitinimo, tręšimo CO2) veiklos rezultatas. Mikroklimatui šiltnamyje įtakos turi ir meteorologinės sąlygos (saulės radiacija, vėjo kryptis bei stiprumas, oro temperatūra, drėgmė, krituliai) bei patys augalai.

Per parą mikroklimato režimas kinta priklausomai nuo apšvietimo intensyvumo ir oro drėgmės. Pagal augalų augimo tarpsnius mikroklimato režimai skiriami į daigų augimo periodą, periodą iki augalų derėjimo ir derėjimo metu.

Nuolatinė ligų bei kenkėjų plitimo kontrolė – atsakingas, daug žinių bei patirties reikalaujantis darbas. Nuo kenkėjų apsiginama naudojant naudinguosius grobuoniškus entomofagus.

Pasak P. Andriejavo, į projektą iš viso buvo investuota per 6 mln. eurų, iš kurių 2,88 mln. eurų sudarė ES parama. Šiltnamių sektorius sukuria nemažą pridėtinę vertę, mat nuo 1 ha šiltnamio ploto sumokama įvairių mokesčių, siekiančių per 180 tūkst. eurų. 1 ha sukuria net 12 naujų darbo vietų.