Akademija (Kėdainių r.). Daugiausia sertifikuotų sėklų Europos Sąjungoje pasėja danai – beveik 90 proc., o mūsų šalyje jų naudojimas auga pamažu ir kai kurių augalų jau pasiekė 20 proc. ribą. Kiek dėl to sutaupoma ir kiek prarandama?

Žemdirbiai dažnai teigia, kad sertifikuotos sėklos mažai naudoja, nes ji brangi. Iš tiesų, sertifikuotų sėklų kainos visose šalyse daug didesnės už pašarinių grūdų, maistui superkamų bulvių ar rapsų kainas. Grūdai, kaip žaliava, sėklos kainoje paprastai sudaro apie pusę jos vertės. Bet kodėl tada senosios ES šalys kur kas aktyviau naudoja palyginti brangią sertifikuotą sėklą?

„Lietuvos žemdirbiai savo žemės plotus kasmet apsėja, tad iškyla natūralus klausimas – kuo? Savo užaugintais grūdais? Tada paklausiu: ar savi grūdai nieko nekainuoja, ar neturi rinkos vertės?“, – susimąstyti ir rimtai paskaičiuoti ragina Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) prezidentas, patyręs šalies javų selekcininkas Vytautas Ruzgas.

„Gera sėkla prideda apie 10–15 proc. derliaus, o jei sėjama tinkamai neparuošta, kitaip sakant nesertifikuota sėkla, tiek pat prarandama“, – skaičiuojaLietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) prezidentas Vytautas Ruzgas

V. Ruzgas atkreipia dėmesį, kad norint dar realiau įvertinti visą sertifikuotų sėklų naudojimo situaciją, reikia nepamiršti, kad šalyje javais apsėjami vis didesni plotai – pastaraisiais metais bendras javų plotas perkopė 1,5 mln. ha. „Tad nors sertifikuotomis sėklomis apsėjamų plotų dalis didėjo lėčiau, nei norėtume, bendras sėklų sunaudojimas per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik keturis kartus“, – sako V. Ruzgas.

Kiek kainuoja savi grūdai, naudojami sėklai?

Kiek išlošia ir ką pralošia kokybiškai sėklai taupantis ūkininkas? Vienos tonos žieminių kviečių grūdų vidutinė supirkimo kaina šiuo metu yra apie 190–200 eurų. Viena tona sertifikuotos C2 kategorijos sufasuotos ir beicuotos kviečių sėklos kaina 2018 m. buvo 370–390 eurų.

Skirtumas lyg ir nemažas – apie 185 eurų už vieną toną. Vadinasi, sėdami 200–250 kg į 1 ha, sėklai sutaupome apie 40–50 eurų hektarui. Neužmirškime, kad savi grūdai irgi kainuoja. Be to, sėjantys sertifikuotą sėklą, gauna dar 16–17 eurų išmoką. Ją atėmus iš sutaupytos dalies, vadinamojo „pelno“ liks 24–33 eurai hektarui.

„Šiandien jau dauguma ūkininkų skaičiuoja ir savo darbo sąnaudas, realias išlaidas, kad ir minimaliam sėklos paruošimui, bet viso šito nepridėkime prie išlaidų. Jeigu kitą rudenį grūdų kaina būtų panaši, tai išlaidos sėklai (1 ha) prilygs 120–165 kg būsimo derliaus grūdų kainai“, – skaičiuoja V. Ruzgas.

Sertifikuota sėkla yra gerai išvalyta, išrūšiuota, aukšto daigumo, kokybiškai išbeicuota gerais beicais. Etiketėje nurodyta veislė yra praėjusi visus sertifikavimo etapus ir atitinka visus veislės parametrus.

Ne vienas žemdirbys sėklą ruošia pats ūkio sąlygomis, tačiau tikrai nėra taip, kad tai nieko nekainuoja – kokybiškas sėklos paruošimas reikalauja specialios įrangos, nemažai darbo ir lėšų

Sėjant nebeicuotą arba nekokybiškai išbeicuotą sėklą, gaunamas 10 proc. nuostolis dėl derliaus sumažėjimo. Dar yra didelė galimybė, kad gauto derliaus grūdai busi užkrėsti kūlėmis ir visai netiks nei maistui, nei pašarams – tokiu atveju teks juo utilizuoti. „Na, šio kraštutinio varianto šįkart neskaičiuokime, bet iš atminties visam laikui taip pat neišmeskime“, – perspėja V. Ruzgas.

Sėklą beicuojant primityviomis priemonėmis, kokias dar naudoja kai kurie ūkininkai, beicavimo efektyvumas sumažėja 50–80 proc. Toks beicavimas – vien tik išlaidos ir aplinkos teršimas.

Sėjant neišrūšiuotus grūdus, pasėlis sudygsta, tačiau iš skirtingo dydžio ir skirtingos dygimo energijos grūdų išauga skirtingi augalai – jie nekonkuruoja tolygiai, kaip būtų kokybiška sėkla pasėtuose pasėliuose, o užgožia vieni kitus. Užgožtieji taip pat auga, bet užaugina smulkius, raukšlėtus grūdus. Derlius sumažėja dar 10–15 procentų.

Ne visi čia paminėti nuostoliai sumuojami, bet dauguma ekspertų sutinka, kad gera sėkla prideda apie 10–15 proc. derliaus, o jei sėjama tinkamai neparuoštą, kitaip sakant nesertifikuotą sėklą, tiek ir prarandama. Tai vidutiniškai šalyje sudarytų 600–750 kg grūdų iš hektaro. Pavertus pinigais, tai būtų 120–150 Eur/ha.

„Balansas tarp sutaupytų ir prarastų lėšų – minus 96–117 eurų iš vieno ha pačių pasiruoštos sėklos nenaudai. Neužmirškime, kad pirkdamas sėklas dar visada pasirinksi ir norimą veislę. Dėl to išmintingieji švedai sako, kad išlaidos sėklai, viską suskaičiavus, yra ne išlaidos, o pajamos“, – reziumuoja LSA prezidentas.

Kiek kainuoja sukurti veislę?

Dažnai girdimas klausimas – kas sudaro sėklos kainą? Pradėti reikia nuo veislės. Veislė sukuriama per 9–10 metų. Laikoma, kad konkurencingą veislę Vokietijoje sukurti kainuoja 3–5 mln. eurų. Mūsų skaičiavimais, lietuviškos javų veislės sukūrimo kaina siekia 3–3,5 mln. eurų. Lietuvoje darbo jėga pigesnė, bet selekcinė lauko ir kita technika bei įranga kainuoja tiek, kiek ir Vokietijoje. Už tai, kad veislė įrašoma į saugomų veislių sąrašą, reikia mokėti valstybei, kaip ir tenka užmokėti už atliekamus tyrimus, sertifikavimo procedūras bei kitus užmokesčius.

Kai kas pasako – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras yra valstybinė mokslo įstaiga, jai viską duoda valstybė. Taip kažkada buvo, bet šiuo metu institutas iš valstybės gauna 25–30 proc. visų reikalingų lėšų, o visas kitas turi užsidirbti. Taigi, licencinis ar selekcinis atlyginimas už veislių – tiek lietuviškų, tiek užsieninių – dauginimą lyg ir savaime suprantamas.

Sėklininkystės įmonės sėklai ruošti turi turėti specialias linijas, sandėlius su reikalinga įranga, kvalifikuotus darbuotojus, logistikos sistemą, mokėti licencinius atlyginimus selekcijos kompanijoms, atlyginti už sėklų sertifikavimą ir kt. Dėl to visame pasaulyje sėkla yra nepigi prekė, bet ją pirkdamas ūkininkas didina ūkio pajamingumą.

MŪ inf.