Kaunas. Ne veltui žemdirbiai vengia kalbėti apie derliaus dydį, kol grūdai dar ne aruoduose – gamta gali piktai pokštauti net ir likus visai nedaug laiko iki javapjūtės. Taip nutiko ir šiemet: stiprus lietus ir vėjas suguldė nemažą dalį puikiai atrodžiusių produktyviausių javų pasėlių.

Ar taip atsitiko dėl to, kad per vieną parą iškrito labai daug kritulių (kai kuriuose rajonuose birželio 30-osios naktį iškrito daugiau kaip 60 mm kritulių), kuriuo lydėjo stiprus vėjas, ir vešlūs pasėliai neatlaikė tokio krūvio?

O gal išgulimui įtakos turėjo ir kitos priežastys, tarkime, pernelyg atsargus augimo reguliatorių naudojimas šį pavasarį, nes iš pradžių buvo labai sausa ir bijota, kad chemija pernelyg sustresuos augalus? Kokią įtaką turėjo veislės, ligų plitimas?

VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas mano, kad svarbiausia javų išgulimo priežastis – didelis kritulių kiekis per trumpą laiką.

„Kai kur viso mėnesio ar net didesnė kritulių norma iškrito per pusę paros, o dar prisidėjo stiprus gūsingas vėjas – kai kuriuose ūkiuose meteorologinės stotelės fiksavo labai stipraus vėjo gūsius. Pirmiausiai išgulė produktyviausi pasėliai: varpos sunkios, lapija vešli, ir stiebai neišlaikė kelis kartus padidėjusio svorio“, - sako V. Liakas.

Šiais metais susiformavę itin produktyvūs pasėliai, galima sakyti, patys sau pakišo koją. V. Liako pastebėjimu, anksčiau produktyvaus pasėlio tankumas būdavo 4–6 mln. stiebų su varpomis hektare, o šiemet randama pasėlių, kuriuose yra 7  mln./ha stiebų, buvo ir dar tankesnių.

Labiausiai išgulė didelio produktyvumo pasėliai (V. Liako nuotr.)

„Manau, kad ateityje tokių permainingų meteorologinių sąlygų tik daugės, ir reikia tai įvertinti: atkreipti dėmesį į sėklų kokybę, sėklų normą, žemės dirbimo būdą. Kitus priežiūros darbus žemdirbiai atlieka nepriekaištingai. Gali kai kas sakyti, kad nepakankamai buvo augimo reguliatorių, bet buvo ūkių, kur augimo reguliatoriai naudoti tris kartus, o pasėliai išgulė. Matosi, kad augimo reguliatoriai veikė, nes tarpubambliai labai sutrumpėję, o šiaudas užsipildęs“, – aiškina V. Liakas.

Galima manyti, kad augalai dėl vėsių ir sausų orų pavasarį augo lėčiau, o atšilus orams ir atsiradus drėgmės, išstypo viršutinė dalis. Kai kur matosi, kad nespėjo į dirvą susigerti vanduo, minkštame dirvožemyje augalai išvirto iš šaknų, panašiai kaip medžiai.

„Kai kur matyti labiau išplitę šaknų puviniai ir dėl to augalai išgulė pirmiau, bet tai tik temos diskusijoms, nes tokie veiksniai būna tik viena iš priežasčių. Dar galima galvoti apie nesubalansuotą tręšimą, bet tai – taip pat tik vienas iš veiksnių.

Matome, kad mažiau išgulė arba visai neišgulė trumpastiebės bei ankstyvesnės brandos veislės. Suprantama, jų produktyvumas mažesnis. Manau, kad pagrindinė išgulimo priežastis - aukštas augalų produktyvumas ir didelis kritulių kiekis per trumpą laiką“, – reziumuoja V. Liakas.

Mokslininkas priduria, kad šiuo atveju reikia susitaikyti su mintimi, jog nuostoliai neišvengiami, ir atitinkamai planuoti derliaus nuėmimo darbus. Labai svarbu, kad augintojai nesėtų sėklų iš išgulusių pasėlių, nes taip iš karto užprogramuojami derliaus nuostoliai ateinantiems metams (esmingai keičiasi daigumas).  

Grūdų augintojai dairosi papildomų kombainų

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad pasėlių išgulimo priežasčių buvo ne viena, bet svarbiausia iš jų – stichiškai stiprus lietus ir vėjas.

„Tikriausiai susidėjo keletas veiksnių, bet be esminio jų – stichiškai stipraus lietaus ir vėjo ši situacija nebūtų susikūrusi. Žinoma, pasėlių pasiruošimas stichijai taip pat buvo svarbu. Dėl palyginti vėsių orų pavasarį augalų vegetacija buvo sulėtėjusi, todėl dalis žemdirbių neskubėjo trumpinti augalų stiebo, o vėliau jau buvo per vėlu. Pastebėjome tendenciją, kad Skagen veislės kviečiai nukentėjo labiau, bet yra ūkių, kuriuose ir ši veislė puikiai atsilaikė, todėl svarbiausiu veiksniu laikome auginimo technologijos pasirinkimą“, - sako I. Jankauskas.

Augintojai, žiūrėdami į išgulusius pasėlius, labiausiai nuogąstauja dėl grūdų kokybės ir galimybių paimti javus iš lauko

Pagal dabartines prognozes, tikėtina, kad ir javapjūtė bus drėgna.

„Orai susidariusiai situacijai yra nepalankūs: drėgna ir vėsu. Tokia situacija skatins tolesnį javų spaudimąsi prie žemės, o užsitęsus tokioms orų sąlygoms, gali prasidėti grūdų dygimas varpose.

Su kiekviena drėgna diena nuostoliai vis didės, todėl bus bandoma paspartinti javapjūtę. Labiausiai nukentėję žemdirbiai stiprinasi kombainų parką, ieškodami jų nuomos galimybių“, - šių dienų rūpesčiais dalijasi I. Jankauskas.

Jau gauti 700 pranešimų dėl patirtų žalų

Įtemptas metas ir pasėlių draudikams. Pasėlių savidraudos fondo „Vereingte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika prisimena, kad birželio 29 d. buvo gautas perspėjimas apie artėjantį stiprų vėją, o Hidrometeorologijos tarnybos prognozės žemėlapyje buvo matyti, kad besiartinantys stiprūs lietūs palies beveik visą Lietuvą.

Šaltinis – www.meteo.lt, birželio 29 d.

Birželio 30 dienos rytą pasirodė oficiali Hidrometeorologinės tarnybos žinutė, kad Kauno meteorologijos stoties (MS) duomenimis, per 9 val. iškrito 50,6 mm, Marijampolės automatinės meteorologijos stoties (AMS) duomenimis, per 11 val. – 52,1 mm, Šiaulių MS duomenimis, per 9 val. – 63,0 mm, Jonavos vandens matavimo stoties (VMS) duomenimis, per 12 val. – 53,0 mm, Nemajūnų VMS duomenimis, per 12 val. – 66,0 mm kritulių, o Lazdijų AMS per 11 val. užfiksavo net 104,2 mm kritulių.

„Birželio 30 – liepos 5 dienomis VH Lietuva bei VH Latvija sulaukė pranešimų iš daugelio ūkininkų apie patirtas žalas ir šiai dienai jau yra registruota daugiau kaip 700 pranešimų ir daugiau nei 75 tūkst. hektarų nukentėjusių plotų Lietuvoje. 99 proc. visų pranešimų yra pranešimai apie išgulusius javus.

Dalis žemdirbių dar važiuoja ir apžiūrinėja savo laukus, todėl tikriausiai dar bus sulaukta naujų pranešimų apie patirtas žalas“, – sako M. Rusteika.

Daugiausiai nukentėjo vadinamieji Lietuvos aruodai – tai pagrindiniai žemdirbystės rajonai, kuriuose yra stipriausi ūkiai, derlingiausios žemės bei intensyviausias pasėlių draudimas (V.Liako nuotr.)

Lietuvoje labiausiai nukentėjo Šakių, Joniškio, Kėdainių, Panevėžio, Kauno, Vilkaviškio, Pakruojo, Jonavos, Šiaulių rajonai. Pasak M. Rusteikos, patirtos žalos bus įvertintos per artimiausias dvi savaites.

MŪ inf.