Smulkiausieji Lietuvos ūkiai ir toliau gali pretenduoti į jiems skirtą paramą, kuri, tęsiant Lietuvos kaimo plėtros programos praktiką, numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginiame plane.

Labai smulkūs ūkiai sudaro daugiau kaip 80 proc. visų šalies ūkių, tad jie itin svarbūs kaimo vietovių gyvybingumui, užimtumui ir ekonominio potencialo vystymuisi. Norint tokius ūkius stiprinti, paskatinti diegti inovatyvias technologijas ir labiau orientuotis į rinką.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginiame plane (SP) numatyta tolesnė parama būtent labai smulkiems ūkiams. 

Paraiškos pagal SP intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ bus renkamos nuo spalio 31 iki gruodžio 29 dienos. Šiam etapui skirta 3 mln. eurų. 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ parama buvo skiriama tiems smulkiesiems ūkiams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 7 999 Eur. Jie galėjo pretenduoti į paramą iki 15 tūkst. Eur. Priemonei patvirtinta paramos suma sudarė 113,9 mln. Eur. Parama pasinaudojo 7 624 smulkūs ūkininkai, kuriems šiuo metu jau išmokėta 107,6 mln. Eur. Dažniausiai paramos lėšos buvo naudojamos žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti.

Strateginiame plane smulkiems ir labai smulkiems ūkiams remti sukurtos atskiros priemonės – ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ ir ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. 

Ieškoma daugiau galimybių smulkiems ūkiams remti

Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius paaiškina, kad paramą investicijoms į žemės ūkio gamybą nuspręsta suskirstyti pagal ekonominį ūkio dydį, kad daugiau galimybių pasinaudoti parama turėtų labai smulkūs ūkiai. 

„Buvo sukurtos atskiros intervencinės priemonės, kurių architektūra užtikrina, kad dėl paramos tarpusavyje konkuruoja ir paramą tokiomis pačiomis sąlygomis, t. y. tokiu pačiu paramos dydžiu, intensyvumu, gauna panašaus ekonominio dydžio ūkiai“, – sakė Ž. Jasiulevičius. Todėl Strateginiame plane atsirado priemonės ,,Labai smulkių ūkių plėtra“, ,,Smulkių vidutinių ūkių plėtra“ ir ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“. Strateginio plano intervencinei priemonei „Labai smulkių ūkių plėtra“ skirta 15 mln. eurų. 

Tiek KPP priemonės ,,Parama smulkiesiems ūkiams“, tiek SP priemonės ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ prioritetai ir tikslai tapatūs - didinti smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms, skaitmenizavimui ir kt. 

Tačiau Ž. Jasiulevičius atkreipia dėmesį, kad priemonių įgyvendinimo lygmenyje yra skirtumų. Pavyzdžiui, KPP parama buvo skiriama verslo planui įgyvendinti ir mokama išmoka (iki 15 000 Eur), paramos galėjo kreiptis tik fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, partnerystė buvo negalima. Pagal SP priemonę skatinama partnerystė, kuri gali būti sudaroma tarp veiklą vykdančių ūkininkų.

Jie gali tikėtis ir didesnės paramos, įgyvendinant tokį projektą bus suteikiami atrankos balai. SP laikotarpiu paramos suma didėja iki 25 000 Eur, jei projektą įgyvendina vienas ūkio subjektas. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 000 Eur, jei 3 – iki 75 000 Eur, o jeigu dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – iki 100 000 eurų.

Nauja ir tai, kad parama nebebus mokama išmokos forma – bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai paramos gavėjas patirs tinkamas finansuoti išlaidas ir teiks mokėjimą prašymą išlaidoms apmokėti. Paramos intensyvumas sieks iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal SP intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ remiami gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriai.

Paramą ūkininkės panaudojo prasmingai

„Parama smulkiems ūkiams pagal KPP priemonę buvo itin populiari, sulaukusi didelio pareiškėjų susidomėjimo, dėl to per KPP laikotarpį lėšos šiai priemonei ne kartą buvo didinamos“, – pabrėžė ŽŪM atstovas Ž. Jasiulevičius. 

Angusų veislės mėsinius galvijus Anykščių r. laikanti Vaida Pajarskienė pasinaudojo 15 tūkst. Eur parama pagal KPP priemonę – įsigijo naudotą, bet gerą traktorių. Ūkiui, kuriame auginama 10 veislinių karvių žindenių, jo labai reikėjo, nes senasis neatitiko ūkio poreikių. Našesnis, komfortiškesnis traktorius dabar yra svarbiausia šio ūkio technika. 

„Parama smulkiems ūkiams labai padėjo, nes 15 tūkst. eurų man būtų reikėję taupyti mažiausiai 5 metus. Manau, labai reikia remti tokius mažus, iš tiesų dirbančius ūkininkus, kad sunkų rankų darbą pakeistų technika, kad ji būtų našesnė. Kad ir patys mažiausieji ūkiai gyvuotų, išlaikytų save ir šeimas, tada Lietuvos kaimas išliks gyvybingas“, – kalbėjo Svėdasų seniūnijos ūkininkė Vaida Pajarskienė. 

Rokiškio r. ūkininkė Lina Pajedienė prieš trejus metus įkūrė šermukšnių ūkį, dar turi 1 ha graikinių riešutų. Parama smulkiems ūkiams ji taip pat pasinaudojo prasmingai – įsigijo mažą traktorių žolei pjauti, sodinių šermukšnių sodinukų ir aptvėrė teritoriją tvora. 

„Gavus šią paramą sparčiau vyko ūkio plėtra, nes kol patys sutaupytume tokią sumą, prarastume daug laiko“, – sakė su šeima ūkininkaujanti L. Pajedienė. 

Ūkyje auga 3 ha šermukšnių – kasmet sodino po hektarą. Kol sodinukai dar jauni ir uogų nedaug, ūkininkė vykdo bandymus, siekdama išsiaiškinti, koks jų perdirbimo būdas labiausiai pasiteisina. Gamina sultis, uogienę. „Kol kas dar nesame nusprendę, ką darysime – gal patys perdirbsime, o jeigu nepasiteisins, uogas parduosime supirkėjams. Tai nišinė sritis, žiūrėsime, kaip seksis, analizuosime rinką“, – kalbėjo L. Pajedienė, savo pavyzdžiu rodanti, kad kaime gyventi ir ūkininkauti galimybių yra. 

ŽŪM atstovas Ž. Jasiulevičius tikisi, kad ir SP priemonė bus populiari, labai smulkūs ūkiai galės prasmingai pasinaudoti ir naujuoju laikotarpiu jiems skiriama parama.