Parama žemės ūkio produktų perdirbimui stiprina įmonių konkurencingumą ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, o vartotojams suteikia galimybes pasirinkti geresnės kokybės vietoje gamintą maistą. 

Spalio 2 d. startuoja parama pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“.  

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) bus ne tik ir toliau remiamos investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, bet ir skatinama investuoti į bioekonomikos verslus, gaminti inovatyvius produktus bei vadovautis žiedinės ekonomikos principais. 

Parama jau pasinaudojo 134 pareiškėjai

Šios priemonės pratęsia paramą, kuri žemės ūkio produktų perdirbimui, rinkodarai ir plėtrai buvo skirta iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP). 

KPP veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, kuriai skirta 110,2 mln. Eur paramos, buvo orientuota į juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, arba žemės ūkio veikla ir perdirbančius dalį valdoje užaugintos produkcijos. 

„Šia parama jau pasinaudojo 134 pareiškėjai. Patvirtinta paramos suma – 92 497 553 Eur. Šiuo metu išmokėta 65 035 481 Eur. 

Tad parama pagal šią veiklos sritį ženkliai prisidėjo prie įmonių konkurencingumo didinimo, mat lėšos buvo skiriamos žemės ūkio produktams perdirbti, inovacijoms, naujoms technologijoms bei procesams diegti siekiant sukurti naujus, geresnės kokybės produktus“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Kvedarienė.

Investavo į beatliekinės gamybos plėtrą

Viena įmonių, dirbanti žiedinės ekonomikos principais ir investavusių į bioekonomiką, – UAB „Kvalitetas“. Tai – šeimos verslo įmonė, iš Lietuvos ūkiuose užaugintų įvairių uogų, daržovių, žolelių, sėklų kurianti ir gaminanti funkcinius maisto produktus. 

„Mes orientuojamės į inovacijas, aukščiausią kokybę ir padidintą funkcionalumą, bendradarbiaujame su mokslininkas. Dar 2014 m. pirmieji Lietuvoje pasiūlėme uogų ir daržovių milteliais praturtinti kasdienę žmonių mitybą“, – apie veiklos principus sako UAB „Kvalitetas“ bendrasavininkė Saulė Serafinienė. 

Šiuo metu įmonė įgyvendina KPP remiamą projektą „Vaisių, uogų ir daržovių beatliekinės perdirbamosios gamybos plėtra“, kuriam skirta 37,3 tūkst. Eur paramos. 

„Projektą parengėme tam, kad galėtume padidinti įmonės konkurencingumą, kad galėtume žaliavas perdirbti (džiovinti, sumalti) ir produkciją gaminti pasitelkdami žaliąją energiją. Tai yra visiškai beatliekinė gamyba. Kai kurias žaliavas, tokias, kaip uogos, perdirbame su sunaudojame visas, atliekų nelieka. O daržovių atliekas irgi panaudojame. Pavyzdžiui, burokėlių lupenas kompostuojame, o gautą kompostą galima naudoti kaip trąšas. Tam, pasinaudodami ES paramos lėšomis, įsigijome kompostavimo įrenginį“, – pasakoja S. Serafinienė.

Pasak įmonės bendrasavininkės, įgyvendinant ES remiamą projektą, šiuo metu taip pat statoma džiovykla ir saulės jėgainė. Džiovykla naudos saulės energiją, o tai irgi prisidės prie bioekonomikos vystymo.

„Be paramos lėšų būtų sunku įmonei plėstis. O dabar, įgyvendinę projektą, galėsime net tik prekiauti vietos rinkoje, bet ir eksportuoti aukštos pridėtinės vertės produkciją, padidinti įmonės konkurencines galimybes“, – sako UAB „Kvalitetas“ bendrasavininkė S. Serafinienė.

Paramai numatyta 50 mln. eurų

Strateginio plano „Investicijas į bioekonomikos verslus“ remiančia priemone siekiama paskatinti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus. Priemonei planuojama skirti 50 mln. Eur. 

Kaip pabrėžia A. Kvedarienė, šios intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus. „Aukštos pridėtinės vertės produktais gali būti laikomi ir tarpinio vartojimo produktai – t. y., produktai, gauti perdirbus žaliavinius žemės ūkio produktus, kurie panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose“, – pastebi ŽŪM specialistė.

Subsidijos bus teikiamos gamybinėms investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus, jau veikiančių gamybinių pajėgumų modernizavimui ir visiškai naujų produktų kūrimui. Vidutinė projekto vertė – 5 mln. Eur. Strateginio plano laikotarpiu vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims gali būti skiriama iki 10 mln. Eur.

Į paramą galės pretenduoti juridiniai asmenys, užsiimantys arba ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla. Paramos intensyvumas: 20 proc. – didelėms įmonėms (t. y., neturinčioms mažos-vidutinės įmonės statuso); 50 proc. – labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. 

Prioritetas – žiedinės ekonomikos principams

„Pagrindinis skirtumas tarp KPP besibaigiančio ir naujojo laikotarpio priemonių yra tas, kad 2023 m.–2027 metų laikotarpiu parama bus skiriama, tik kai investuojama į technologijas, kuriomis žemės ūkio produktai perdirbami į aukštos pridėtinės vertės produktus, skirtus maistui ar tolesniam panaudojimui. 

Be to, numatomi gaminti produktai turės būti inovatyvūs Lietuvos mastu arba tokiu mastu inovatyvios turės būti jų gamybai taikomos technologijos“, – pabrėžia A. Kvedarienė. 

Kaip paaiškina ŽŪM specialistė, skiriant paramą ypatingas dėmesys bus teikiamas projektams, kuriuose gamybos procese bus taikomi žiedinės ekonomikos principai – perdirbamos gamybos metu susidariusios atliekos. 

Taip pat tiems projektams, kur kaip žaliava naudojami vietiniai, ypač paties pareiškėjo užauginti žemės ūkio produktai; gamybos procese naudojami ekologiški ir (arba) pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) užauginti žemės ūkio produktai ir kt. 

Prioritetas taip pat bus teikiamas projektams, kai investuojama į technologijas, kuriomis žemės ūkio produktai perdirbami į aukštos pridėtinės vertės produktus, skirtus maistui ir tolesniam panaudojimui maisto sektoriuje; taip pat, kai pareiškėjas projekte investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą.