Kelmė. Ūkininkas Mindaugas Makauskas, pirkdamas trąšų, sutaupė ne vieną tūkstantį litų. Grūdų toną pardavė brangiau negu kiti žemdirbiai. Jaunam ūkininkui pasisekė, nes drauge su keletu Raseinių rajono ūkininkų jis įkūrė žemės ūkio kooperatyvą.

Mindaugas Makauskas (jam 29 metai) dirba 450 hektarų žemės. Pavasarį laukams tręšti prireiks apie poros šimtų tonų trąšų. Jos jau sandėlyje. O Mindaugas nuo kiekvienos tonos sutaupė po pusšimtį litų, nes drauge su kitais kooperatyvo „Viduklė" nariais pirko labai didelį kiekį trąšų.

Ūkininkui pelningiau pavyko parduoti ir grūdus. Už toną gavo po 20-30 litų brangiau. Tai jaunam ūkininkui aktualu, nes jis gyvena vien iš augalininkystės.

Kelmiškiui ūkininkui  Mindaugui Makauskui iš sostinės teko grįžti gimtinėn ir iš tėvo perimti ūkį

„Kooperatyvas - didesnė jėga, negu pavienis ūkininkas, - sako Mindaugas. - Mes valdome ir daugiau informacijos, ir savo reikalavimus galime reikšti." Sumaniai ūkininkauti padeda ir teisės bei valdymo studijos. Dar neperseniausiai Mindaugas studijavo Mykolo Romerio universitete ir dirbo Pasienio tarnyboje. Tačiau gyvenimas pasisuko kita linkme. Susirgo, o vėliau mirė Janaučių kaime ūkininkavęs tėvas. Teko grįžti namo ir perimti ūkį.

Žemės našumas čia vidutinis - nuo 30 iki 43 balų. Derlius irgi vidutinis - 4-5 tonos iš hektaro. Tiesa, pernai daugelis ūkininkų džiaugėsi rekordiniu derliumi. Mindaugas mano, jog ir sąnaudos buvo rekordinės: „Juk porą žiemų iš eilės pasėliai iššalo. Paskui ūkininkai pasėlius gerokai pamylėjo trąšomis, kad tik atsigautų."

Planuose - džiovykla ir biokuras

Jaunasis ūkininkas turi daug planų. Įveisė 40 hektarų miško. Ateityje planuoja gaminti biokurą. Dabar šiek tiek prisiduria gamindamas malkas. Ūkyje kiaurus metus dirba penki žmonės. Darbo jiems užtenka. Per vasarą pluša laukuose. Rudenį reikia nuimti derlių, išvežti jį parduoti, pasėti žiemkenčius. Taip ir ateina Kalėdos, kai gali ir paatostogauti. Sausio viduryje vėl kimba į darbus. Žiemą pagrindinis darbas - malkų ruošimas.

Šį pavasarį Mindaugas planuoja statyti džiovyklą. Ūkyje daug gamybinių pastatų: kažkada kolūkiui priklausę sandėliai, garažai, mechaninės dirbtuvės. Užtenka sandėlių grūdams. Reikalinga ir džiovykla. Iki liepos pabaigos ją turėtų pastatyti.

Patręšti 450 hektarų pasėlių prireiks poros šimtų tonų trąšų

„Pernai vasara buvo lietinga. Prikūlėm drėgnų grūdų. Prie elevatorių - eilės. O grūdų kiekis - didelis. Kai turėsime savą džiovyklą, galėsime kulti pradėti valanda anksčiau ir baigti valanda vėliau. Nereikės bijoti, kad grūdai - drėgnoki. Greičiau baigsime javapjūtę. Rugpjūtis ir rugsėjis bus lengvesni," - viliasi Mindaugas.

Džiovyklą statys iš savų pinigų, šiek tiek skolinsis iš banko. Mano, jog statybos atsipirks per penkerius metus. Paramos neprašys.

Iš paramos pirko tik kombainą. Tik pinigų dar nesulaukė. Per metus turi sumokėti du šimtus tūkstančių bankui.

Traktoriui ūkininkas ėmė paskolą. Kai iš tėvelio paveldėjo ūkį, trūko modernesnės technikos. Tėvas nerašė projektų ir iš banko skolintis nemėgo.

Dabar Mindaugas turi 5 traktorius, tris vakarietiškus ir porą rusiškų. Po 2014 metų ketina dalyvauti naujose ES programose.

Investuos į žemę

Gavęs pinigų už grūdus Mindaugas nieko neperka - linkęs palaukti kovo. Tada matys, kaip peržiemojo pasėliai, kokio derliaus gali tikėtis. Jei esi užtikrintas, jog turėsi ką kulti, gali leisti pinigus už pernykštį derlių.

„Savo reikmėms mažai išleidžiu, - pasakoja ūkininkas. - Dabar svarbiausia nusipirkti kuo daugiau savos žemės. Iš 450 hektarų, kuriuos dirbu, tik trečdalis sava. Kita nuomojama. Bet nuomotojai neparduoda. Laukia, gal pabrangs, gal užsieniečiai mokės nerealią kainą."

Ūkininko nuomone, užsieniečiai jau seniai prisipirkę žemių lietuvių vardu. Jeigu leistų parduoti užsieniečiams, ko gero, pajudėtų sustingusi rinka.

MŪ inf.