Kaunas. Keliant aistras viešojoje erdvėje dėl ūkininkų ar bendrovių turimos žemės, viršijančios 500 ha plotą, nutylima, kad daugelis žemdirbių įsigijo žemės pagal įstatyme numatytą išlygą gyvulininkystės sektoriui. Gyvulius auginantys ūkininkai ar bendrovės nuo 2014 metų teisėtai gali įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Tačiau šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha).

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA narių) vidutinis žemės (nuosavos ir nuomojamos) plotas yra 856 ha. Tačiau nuosavybės teise vidutiniškai viena bendrovė valdo 212 ha. Vienam ūkio darbuotojui tenka 29 ha.

Iki 2006 metų žemės ūkio bendrovėms buvo leidžiama nuosavybės teise žemės turėti iki 2000 ha, kooperatinėms bendrovėms - iki 1000 ha, ūkininkams - iki 500 ha. Po Konstitucinio Teismo nutarimo žemės, valdomos nuosavybės teise, plotas visiems sulygintas.

Pasak J. Sviderskio, žemės ūkio įmonės dirba 396 tūkst. ha žemės ir tai sudaro tik 13,7 proc. nuo viso 2,9 mln. ha deklaruoto ploto.

„Ilgai kovojome dėl tos išlygos gyvulininkystei. Plečiantis gyvulių skaičiui ūkyje, reikia daugiau žemės. Kur gyvulius auginti: ant asfalto, ar ant stogo užkelti? Galima pašarus gyvuliams pirkti, bet tai daugiau nei nerimta, o iki bankroto - pusė žingsnio. Jei pirksi pašarą iš kito ūkininko, pats nieko neuždirbsi. Tiesa, įstatyme yra ir replės: jei atsisakau gyvulių, jų lieka mažiau nei 500, tuomet 500 ha viršijančią žemę turiu parduoti", - pastebėjo J. Sviderskis.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme rašoma, kad jeigu asmens sąlyginių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė įgyja teisę išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę.

Vieno didžiausių šalyje gyvulininkystės ūkių – Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovės – vadovas Andrejus Štombergas sako nesuprantąs keliamo triukšmo dėl žemės įsigijimo. „Mes auginame 12 tūkst. kiaulių, 2 tūkst. galvijų. Nuomojamės 2400 ha  žemės, turime 600 ha nuosavos, kuri įsigyta teisėtai, pagal įstatyme numatytą išlygą gyvulininkystei. Įstatymas leidžia mums turėti daugiau  3000 ha", - sako A. Štombergas.

Jis pastebi, kad daugelis žemės ūkio bendrovių, įsigijusios daugiau kaip 500 ha, tai darė nepažeisdamos įstatymų. „Man keista, kodėl įstatyme atsirado 500 ha riba. Kodėl ne 300 ar ne 1000 ha?", - klausia A. Štombergas.

Šakių rajono Kubilių žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas sako nesuprantąs valdžios politikos. „Kalbama, kad Lietuva turėtų pagaminti dvigubai daugiau pieno nei dabar, tam reikia statyti naujas fermas, investuoti, o kas tai darys, jei nebus galima turėti pakankamai žemės? Gyvulininkystės ūkiams galimybė įsigyti daugiau žemės yra ne privilegija, o būtinybė", - sako A. Miliūnas.

Jo vadovaujama bendrovė valdo 600 ha nuosavos žemės, dar 1900 ha nuomojasi. Iš viso bendrovė turi 1900 karvių ir telyčių. „Žemės, viršijančios 500 ha, įsigijome, kai atsirado įstatyme tokia galimybė", - teigia A. Miliūnas. Jis apgailestauja, kad dabar visi ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, turinčios daugiau kaip 500 ha, prilyginami įstatymų pažeidėjams.

MŪ inf.