Lazdijai. Mėsinių galvijų augintoja Rasa Babikienė praėjusią savaitę sulaukė svečių iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos bei Veterinarijos tarnybos. Vizito tikslas - suteikti ūkiui hailendų veislyno statusą.  

R. Babikienė hailendų veislės mėsinius galvijus augina nuo 2010-ųjų. Dabar ekologiniame ūkyje yra 39 galvijai, iš jų 12 karvių žindenių, 15 telyčių. Įvertinti bandą, gyvulių gerovės sąlygas į R. Babikienės ūkį atvyko Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) Ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės skyriaus vedėjas Jonas Jacunskas, šio skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė veislininkystės inspektorė Ilona Kauzonienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė ir Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas Rolandas Muliuolis.

Rasos Babikienės ūkiui suteiktas hailendų veislės C grupės veislyno statusas

Su Rasa trejus metus dirbanti I. Kauzonienė apie jos ūkį atsiliepė labai gerai. „Labiausiai žavi šios moters požiūris į veislininkystę. Ji labai atsakingai žiūri į gyvulių vertinimą, renkasi tik aukščiausios genetinės veislės veislinius gyvulius, nors pagal išsilavinimą yra ekonomistė, o ne gyvulininkystės specialistė", - ūkininkę gyrė veislininkystės specialistė.

Visos 12 ūkio karvių žindenių yra įrašytos į Kilmės knygos A skyrių. Labai geros genetinės vertės yra ir bulius, Škotijos vicečempionas. Apžiūrėjus išpuoselėtą ūkį, gerai įvertinus gyvulius, jų gerovės sąlygas, priežiūrą, J. Jacunskas domėjosi, kodėl ūkininkei svarbu turėti veislyno statusą. „Jeigu mano gyvuliai veisliniai, tai kodėl to neįforminti? Turėdama veislyną, esu veisėja, o ne gyvulių daugintoja", - paprastai paaiškino R. Babikienė. Beje, ji turi ir japoniškos veislės Akita Inu šunų veislyną, todėl gerai supranta, kaip svarbu veisėjui viską tinkamai įforminti.  

„Mums, Veislininkystės priežiūros tarnybai, labai svarbu, kad veislynas tikrai būtų veislynas, o ne „popierinis", kad čia būtų vykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė, gerinama genetika, - teigė J. Jacunskas. - Todėl smagu matyti, kai žmonės iš miesto atvyksta į kaimą ir sėkmingai užsiima galvijininkyste, kuri labai populiarėja Lietuvoje."

Veislininkystės specialistas Jonas Jacunskas domėjosi, kodėl Rasa Babikienė nori, kad ūkis turėtų veislyno statusą

R. Babikienės veislynui suteikta C kategorija, kuriame pagal nustatytus reikalavimus vykdoma mėsinių veislių galvijų veislininkystės apskaita ir duomenys apdorojami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre. Jeigu ateityje ūkininkė karvių skaičių padidins iki 20, C grupės veislynas galės pereiti į B grupę. A grupės veislynui reikia turėti ne mažiau kaip 30 vienos veislės karvių.

Bandos reproduktorius - Škotijos vicečempionas

Veisiejų seniūnijoje, ant Snaigyno ežero kranto, R. Babikienė įsikūrė pabėgusi iš Vilniaus. Žemės buvo nemažai, o samdyti techniką žolei pjauti atrodė ir brangu, ir neracionalu. Tad pradėjo galvoti, ką galėtų auginti, kad ir akiai gražu būtų, ir darbo ne tiek daug. „Iš tiesų su galvijais darbo daug mažiau negu su šunimis", - sako Rasa.

Rasos užauginti aukštos veislinės vertės hailendai turi didelę paklausą

Vilniuje R. Babikienė dirbo vienos didelės akcinės bendrovės finansininke. Dabar keturių vaikų mama ūkininkauja viena - su vyru jų keliai išsiskyrė, vos tik pradėjo kurtis kaime. Dukros jau suaugusios, 16-metis sūnus su tėčiu irgi gyvena Vilniuje. Bet juk moterys, jeigu nori, gali viską - net ir ūkyje vienos susitvarkyti. Kai reikėjo, Rasa išmoko krautuvą vairuoti, sako, dabar galėtų jį vairuodama su bet kokiu vyru lenktyniauti. Didžiausia jos bėda kaime, kad trūksta norinčių dirbti žmonių. „Vilniuje žmonės daug labiau įpratę prie darbo negu čia - rasti gerų darbininkų sekasi sunkiai. Vietiniai labiau įpratę grybauti ir uogauti", - juokiasi ūkininkė.

Bandos pagrindą sudaro iš Danijos atvežti hailendai. Pasinaudojusi parama veisliniams gyvuliams įsigyti, 2015 m. ūkininkė dar įsigijo 13 škotiško kraujo telyčių Estijoje. Bandos reproduktoriais Rasa irgi gali pasigirti, į ūkį prieš trejus metus atvyko Škotijos vicečempionas. Bandą šiemet papildys ir buliaus - Danijos čempiono - vaikai, tik paties Klifo jau nebėra. Pasak ūkininkės, tai buvo ypatingas bulius ir labai gero charakterio. 

Hailendus Rasa rinkosi todėl, kad tai gražūs, ramūs, labai draugiški ekstensyvaus auginimo galvijai, nors ragai ir atrodo grėsmingai. Moteris labai prisirišusi prie jų, juk didžiąją laiko dalį juos prižiūri pati viena. Iš Škotijos kilę hailendai puikiai prisitaikę gyventi atšiauriausiomis sąlygomis, todėl jie gyvena lauke. „Net į pašiūrę, skirtą pasislėpti, beveik neina, nebent pučia labai stiprus, uraganinis vėjas arba žaibuoja - žaibo tai jie bijo. O šaltis, dargana hailendų nebaugina, toks oras jiems netgi patinka, nes vėjas iškedena kailį", - pasakoja Rasa.

Ji suprato ir tai, kad reikia kuo mažiau kištis į hailendų fiziologiją, nes jie yra atsparūs, o ir greičiau pasveiksta natūraliai, be vaistų ir žmogaus įsikišimo. Karvės apsiveršiuoja pačios, svarbu neperšerti prieš veršiavimąsi, kad veršelis neužaugtų per didelis. Vienu metu karves bandė sėklinti, bet kai iš penkių gimė tik du veršeliai, Rasa nutarė, kad kergimas yra daug patikimesnis ir natūralus būdas, todėl labiau apsimoka nusipirkti gerą bulių. Su galvijais puikiai sutaria ir kiti Rasos augintiniai - Akita Inu veislės šunys. Ji vienintelė veisėja Lietuvoje, kurios augintiniai turi japoniškus kilmės dokumentus.

Dar vieni ūkio gyventojai - Akita Inu veislės šunys

Šieno, šienainio gamybai ir ganykloms ūkis turi 30 ha žemės. Tačiau pašarų iš turimos žemės pagaminama nepakankamai, jų reikia pirkti. Galvijams papildomai duodama mineralinių priedų.

Daugiausia gyvulių R. Babikienė parduoda Lietuvoje, juos perka ir Latvijos ūkininkai. Vieno labai gero buliaus veršelį pirkti norėjo ir kanadiečiai, tačiau dėl sudėtingos ir brangios logistikos sandorio su jais Rasa nesudarė. „Telyčių paklausa yra gerokai didesnė už pasiūlą, karvės nespėja tiek atsivesti moteriškos lyties veršelių, kiek jų galėčiau parduoti. Užsakomi dar negimę gyvuliai", - teigė ūkininkė. Ir pirkėjų ieškoti nereikia - patys ją susiranda.

Rasai padėti iš Vilniaus atvažiuoja mama su draugu, jie išleidžia Rasą tiek į galvijų, tiek į šunų parodas, o pastaruoju metu sodyboje apsistojo ir mamai padeda vyriausioji dukra su vyru. Ir jie, baigę mokslus Vilniuje, pasuko į žemės ūkį - turi tūkstantį avių, jau užsisakė ir 30 hailendų bandą, kurią augins Zarasų rajone.

Rasa kaime taip pat vysto kaimo turizmo verslą (jam gavo ES paramą), ekologiškai augina daržoves, šilauoges, avietes. Pernai jos sodyba pripažinta inovatyviausia Lazdijų rajone. Vandentiekis iš namo nuvestas iki ganyklų, į stacionarias girdyklas, taip pat sumontuoti dideli biologiniai įrenginiai, name įrengtas geoterminis šildymas. Taip planuotas ramus gyvenimas kaime virto rimtu ūkininkavimu. „Savaime viskas gavosi - gyveni, dirbi ir eini į priekį. Norėčiau daugiau galvijų laikyti, bet trūksta žemės. Vieni kaimynai siūlė 9 ha, bet su sąlyga, kad gyvulių ten neganysiu", - stebisi kaimo požiūriu ūkininkė iš miesto.  

Hailendai - gražūs, ramūs, labai draugiški ekstensyvaus auginimo galvijai

Ji neabejoja, kad veislinis galvijų ūkis yra perspektyvus žemės ūkio verslas. Jau ir dabar, turint palyginti mažą ūkį, investicijos pamažu grįžta. „Auginti veislei apsimoka. Bent jau pragyventi iš to galima", - teigė R. Babikienė.

Reikalavimai veisliniams ūkiams

LMGAGA direktorės Vilmos Živatkauskienės teigimu, į šį sektorių ateina naujų, jaunų žmonių, kurie perka gerus gyvulius ir nori dirbti atsakingai, prekiauti veisliniais galvijais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Turėti veislyno statusą ūkiui naudinga ir dėl to, kad tai suteikia prioritetinių balų prašant ES paramos, o ir ją skyrus netaikomos nuoskaitos, jeigu visiems neužtenka paramos krepšelio pinigų.

Šiuo metu Lietuvoje registruoti 40 mėsinių veislių A, B ir C kategorijų galvijų veislynai. J. Jacunsko pastebėjimu, pieninių veislių veislynų mažėja, o mėsinių yra tendencija daugėti. Tiesa, pasitaiko ūkininkų, kurie atsisako veislyno statuso, jo teigimu, dažniausiai dėl ūkinių priežasčių.

Veislyno statusą turinčiuose ūkiuose turi būti atitinkamas karvių skaičius (priklausomai nuo kategorijos), karvėms kergti turi būti naudojami buliai, kurių veislinės vertės indeksas ne mažesnis kaip 90 balų ir kurie įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Bandoje turi būti ne mažiau kaip 30 proc. karvių, kurių atitiktis tipui, eksterjero ir mėsingumo požymiai įvertinti ne mažiau kaip 6 vertinimo balais.

MŪ inf.