Kaunas. Pelningumas priklauso ne tik nuo derliaus dydžio ir kokybės, užauginimo savikainos, bet ir nuo jo pardavimo sėkmės. Kaip augintojai ir supirkėjai pasirenka grūdų pardavimo bei pirkimo strategijas?

Utenos rajono Vyžuonų kaime įsikūręs Mečislovas Bučelis turi 26-erių metų ūkininkavimo patirties. Visą tą laiką vertėsi vien augalininkyste. Šiemet deklaravo apie 300 ha pasėlių: dalis jų yra Utenos, o kita – Anykščių rajone. Dirba drauge su sūnumi Dariumi, kurio ūkis irgi panašaus dydžio. Dar samdo ir pagalbininkų.

Augina žieminius ir vasarinius kviečius, kvietrugius, seniau sėjo ir žirnių, kitų rūšių augalų. Žemės šiuose kraštuose nederlingos, todėl negalima tikėtis gausaus derliaus. Pasak ūkininko, jeigu pavyksta nukulti po 4 t/ha grūdų, tai vertinama kaip geras derlius. Vidurkis paprastai siekia 3 tonas.

„Parduoti grūdus galima bet kada. Kitas klausimas – kainos. Labai sunku pataikyti momentą, kai jos didžiausios. Ūkininkas pats kontroliuoti gali tik auginimo išlaidas. Kainas visuomet diktuoja pirkėjai. Būna ir nuostolingų, ir pelningesnių metų. Didelės įtakos turi ir orai. Pastaruosius kelerius metus derlių mažino sausros, pasitaikė ir labai drėgnų metų, kada patyrėme daug nuostolių, nes buvo ir derlius mažas, ir kainos žemos“, – sako M. Bučelis. Per visą ūkininkavimo laiką jis taip ir nerado vienos taisyklės, kurios laikantis galima iš grūdininkystės uždirbti daugiau nei įprastai.

Ūkininkas teigia, kad kuo toliau, tuo ūkininkauti sunkiau. Ypač tai pasijuto po euro įvedimo: daug ūkiui reikalingų prekių ir paslaugų pabrango, o grūdų supirkimo kainos krito. Taigi, skirtumas tarp išlaidų ir pajamų dar padidėjo.

Prieš vienuolika metų įkurtas žemės ūkio kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ dabar vienija 41 ūkį Pasvalio ir Biržų rajonuose. Bendras kooperatyvo narių pasėlių plotas siekia apie 9,4 tūkst. ha. Mažiausias ūkis turi vos 20 ha žemės, o didžiausias – apie 600 ha.

Pasak kooperatyvo vadovo direktoriaus Aldo Gedvilos, grūdų auginimo pelningumui įtakos turi ne vienas veiksnys: auginimo technologija, sėjomaina, produkcijos pardavimo sėkmė ir kt. Tai – visa grandinė, kuri prasideda sėja ir baigiasi realizacija. Reikia stebėti, skaičiuoti, spręsti, ką daryti, o ko galbūt nedaryti.

Kooperatyvo specialistai sukūrė auginimo technologijas, kuriose taikomas tikslusis pasėlių tręšimas, dirvoms gerinti naudojamos organinės trąšos ir kt. priemonės. Pažangiuose ūkiuose diegiamos ir išbandomos dirvožemių vandens režimo reguliavimo technologijos, kad su jomis susipažintų bei ateityje galėtų įdiegti ir kiti kooperatyvo nariai.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) prezidentas ir vienos didžiausių Lietuvos grūdų eksportuotojų – bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas teigia, kad dėl pastaraisiais metais itin išaugusios konkurencijos Lietuvos grūdų supirkėjų ir eksportuotojų pelningumas gerokai sumenko. Didesnioji dalis įmonių kelintus metus iš eilės net patiria nuostolių.

Visą tekstą skaitykite žurnalo „Mano ūkis" rugpjūčio numeryje.

MŪ inf.