Elektrėnai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna ne vienus metus ragino žemdirbius kooperuotis. Galbūt dar šiemet ūkininkai įregistruos naują žemdirbių kooperatyvą, kuris jungs 35 ūkininkus iš trijų kaimyninių rajonų.

Gilučių seniūnijos Gabriliavos kaime ūkininkaujančiam Sauliui Stirnai kooperacijos idėja kirbėjo seniai. „Sutarėme kooperuotis Jonavos, Ukmergės ir Kaišiadorių rajonų ūkininkai – šiuo metu esame 35 tokie nusiteikę jungtis žemdirbiai. Sukūrėme penkių narių iniciatyvinę grupę ir šiomis dienomis registruosime kooperatyvą. Jei nespėtume šiemet sutvarkyti formalumų, tai kitų metų pradžioje kooperatyvas tikrai bus“, – aktualijomis dalijasi S. Stirna.

Pasak jo, jokių ypatingų atrankos kriterijų, kas gali tapti kooperatyvo nariu, nėra. Kviečiami visi, kas užsiima žemės ūkio veikla, nepriklausomai nuo ūkio dydžio. Smulkieji ūkininkai ko gero labiausiai gali išlošti iš kooperacijos. Planuojama per kooperatyvą ne tik realizuoti grūdus ir gyvulius, bet ir pirkti ūkininkavimui reikalingas žaliavas – sėklas, trąšas, augalų apsaugos produktus ir kt.

„Susikooperavę galime tikėtis grūdus parduoti bent vienu euru už toną brangiau, o žaliavas pirkti bent vienu euru pigiau. Sugeneruotų papildomų pajamų turi pakakti išlaikyti administracijai“, – svarsto S. Stirna. Kooperatyvui vadovaus samdomas direktorius. S. Stirnos manymu, tai būtina, nes ūkininkai yra paskendę kiekvienas savo darbuose ir vargu ar rastų laiko tinkamai atlikti vadovo pareigas.

Nesmagu girdėti nepelnytus kaltinimus

Nuo 1997 m. ūkininkaujantis ir 470 ha dirbantis Saulius Stirnaoptimistiškai vertina gyvenimo ir darbo kaime perspektyvas ir neslepia susierzinimo, jei išgirsta ką nors juodinant ar pašiepiant kaimo žmones. Ypač jam skaudu girdėti vis pasigirstančius kaltinimus, esą žemdirbiai savo darbu sukuria per mažai pridėtinės vertės, yra valstybės išlaikytiniai ir apskritai per daug gerai gyvena – juk šitokias išmokas gauna!

„Nesmagiai mes, žemdirbiai, jaučiamės girdėdami tokius nepelnytus kaltinimus. Negyvename taip lengvai, kaip iš šalies gali atrodyti. Pastarieji dveji metai apskritai buvo labai sunkūs – ir mokesčiai didėjo, ir gamta skriaudė“, – sako S. Stirna.

„Per ilgus ūkininkavimo metus ne vienam žemdirbiui teko ir šilto, ir šalto matyti. Po prastesnių metų būtinai ateis geresni“, – optimistiškai nusiteikęs Saulius Stirna

Ūkininką liūdina, kad taip ir neatsivėrė žadėtoji ir daug vilčių teikusi Kinijos rinka, nepakilo nei grūdų, nei mėsos, nei pieno kaina. Sumenko ir galimybės gauti ES paramą stambiems investiciniams projektams.

Ūkininką, kaip ir daugelį kitų jo kolegų, skaudina nevienodos galimybės skirtingų šalių žemdirbiams – tarkime, tiesioginės išmokos, kurios kaip nepriartėja, taip nepriartėja prie žadėtojo ES vidurkio. „Juk ES visi žemdirbiai yra vienodi, lygūs, ar yra lygesnių?“ – retoriškai klausia žemdirbys.

Kartu jis pripažįsta, kad be europinės paramos irgi nebūtume tokie, kokie esame dabar – ne vienas ūkis labai sustiprėjo gavęs lėšų svarioms investicijoms. O žvelgdamas dar plačiau, Saulius iš esmės pasisakytų už laisvą rinką be jokių išmokų ir subsidijų žemdirbiams. Mat jos neskatina žemdirbio dirbti, o ES gaminamos produkcijos savikaina yra palyginti didelė ir nelabai konkurencinga.

Savo šalies patriotas

„Esu įsitikinęs, kad lietuviai turi susirasti darbą Lietuvoje ir savo ateitį kurti čia“, – mano ūkininkas. Jis iš tų šeimininkų, kurie nesibodi į traktorių sėsti, kartu su darbuotojais dirbtuvėse krapštytis.

„Man patinka dirbti kartu su savo vyrais. Jei tik žmonės pajus, kad pats nieko neveiki, o jie tau uždirba pinigus, toli nenueisi, – įsitikinęs ūkio šeimininkas. – Mano žmonės tikrai gerai dirba. Aš galiu tris dienas nebūti ūkyje ir žinau, kad viskas bus padaryta.“

Pagalbos dabar jis visada gali kreiptis ir į savo dukras, nes ir Monika, ir Kristina – taip pat ūkininkės. Monika plėtoja 300 ha augalininkystės ūkį, o Kristina užsiima mėsine galvijininkyste, jos bandoje yra 75 gyvuliai. „Šaunios merginos – pačios norėjo dirbti žemės ūkyje, niekas jų nevertė“, – pasakoja laimingas tėvas. Šeima dar laiko ir avių – šiuo metu priskaičiuoja 430 galvų.

Ūkyje kasmet prikuliama apie 3 000 tonų javų grūdų, derlių galima saugiai laikyti bokštuose

Apie 75 proc. dirbamų laukų yra mažiau ūkininkauti palankiame regione, vidutinis žemės derlingumas – 36 balai. Du trečdaliai laukų kasmet apsėjami žieminiais augalais, likusi dalis paliekama vasarojui. Modernizavus ūkį, pastebimai išaugo derlius. Prieš gerą dešimtmetį žieminių kviečių vidutinis derlius buvo 3 t/ha, o kelerius pastaruosius metais jis padvigubėjo – pasiekė 6 t/ha. Žinoma, tik ne šiemet – 2018-ųjų sezonas buvo labai prastas, ūkininkas skaičiuoja, kad kūlė vos 50 proc. įprasto derliaus. Tad nors grūdų supirkimo kainos ir šoktelėjo maždaug 20 proc., vis tiek, įvertinus derliaus netektį, metinis balansas bus neigiamas.

„Prekinis ūkis – mūsų ateitis. Kad ir kaip bandytume išsaugoti smulkiuosius žemdirbius, ūkiai stambėja visame pasaulyje ir su tuo reikia susitaikyti“, – sako ūkininkas Saulius Stirna.

MŪ inf.