Akademija (Kėdainių r.). Po šalto ir sauso pavasario, dėl kurio vėlavo žoliapjūtė, padėtį dar labiau komplikavo prasidėję lietūs. Pirmieji tyrimai rodo, kad žolėms trūksta energijos, baltymų, o ląstelienos yra per daug.

„Šienapjūtė sunki, šiemet nereikia tikėtis labai geros kokybės žolių derliaus“, – konstatavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

Praėjusios savaitės pabaigoje nemaža dalis ūkių, ypač Suvalkijoje, Aukštaitijoje, vidurio Lietuvoje dar net nebuvo baigę žoliapjūtės.

Kai sąlygos normalios, pažangūs ūkiai pirmosios žolės derlių sudoroja gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Birželio pabaigoje ar liepos pirmomis dienomis kai kada užderėdavo ir antrasis derlius.

Pasak V. Gudaičio, kai kuriems regionams ar atskiroms vietovėms galėjo labiau pasisekti, pavyzdžiui, geresnės oro sąlygos, imant pirmosios žolės derlių, jo žiniomis, buvo Skuode ir kai kur kitur Žemaitijoje. Bet, nors pašarai bus sausesni, vis tiek truputį peraugs.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis sako, kad iš pirmojo žolių derliaus pagamintų pašarų kokybė bus prastesnė

V. Gudaitis teigia, kad dėl vėlavusios žoliapjūtės augaluose yra daugiau sunkiai virškinamos ląstelienos, pašarų kokybė nukentėjo ir dėl lietaus.

„Buvo tokių ūkių, kur per kiekvieną pjovimą gavo lietaus, lyjant teko vartyti žolę. Į tranšėją ar kaupą dėta drėgnesnė žolių masė, todėl susidarė perteklinių siloso sulčių, kurios išbėga, o kartu su jomis – ir angliavandeniai. Dėl to bus mažesnė pašarų energinė vertė“, – situaciją apžvelgė LŽŪKT ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą – drėgnesniuose pašaruose susiformuoja daugiau įvairių rūgščių, kurias reikia gesinti soda, kreida ar kitomis medžiagomis.  

Jeigu pašarai bus sunkiau virškinami, gyvuliams bus rekomenduojama duoti virškinimą gerinančių medžiagų – mielių. Jeigu trūks energijos, galbūt padės kukurūzų silosas.

„Ūkininkai neišvengs papildomų išlaidų, o jeigu susitaikys su tuo, ką turi tranšėjoje, praras dalį produkcijos“, – reziumavo V. Gudaitis.

Ūkininkams bus labai svarbu ištirti žolinius pašarus, kad žinotų, kiek ir kokių medžiagų juose liko, ko trūksta.

„Su kolega Vidu Tolevičiumi jau darėme nemažai šiųmetės žolės tyrimų ir pastebėjome, kad pirmoje žolėje mažiau ir baltymų. Gali būti, kad ankštiniai augalai jų nesukaupė dėl šalto pavasario. Žodžiu, apie pirmąjį žolių derlių gero įspūdžio neturime“, – konstatavo ekspertas V. Gudaitis.