Kėdainiai/Šiaulių r., gegužės 10 d. Kai gamta pražysta pačiais gražiausiais žiedais, suintensyvėja gėlių pirkimas ir sodybų puošybai. Gėlininkai kasmet stengiasi pasiūlyti naujovių pirkėjams ir vienamečių, ir daugiamečių gėlių asortimente.

Šalia Kėdainių Josvainiuose įsikūrusio Irenos Marmienės gėlininkystės ūkis, pradėtas kurti prieš penkiolika metų, laikosi ant trijų moterų pečių: mamos Irenos ir dukrų Linos bei Rasos. Visos trys prisipažįsta esančios tikros gėlių fanatikės, jas labai myli, nuolat domisi įvairiomis naujovėmis, lanko parodas, seminarus.

Kodėl šiemet populiarios geltonos ir oranžinės gėlės

Pasak gėlininkių, tokios veiklos jos ėmėsi tam, kad turėtų iš ko išgyventi, o metams bėgant gėlių auginimas tapo pagrindinių pajamų šaltiniu. 40 arų šiltnamiuose darbas verda nuo vasario iki pat lapkričio. „Mūsų darbą pastaraisiais metais gerokai palengvino nauja įranga. Turime automatinę puodelių žemėmis užpildymo liniją, modernias laistymo sistemas. Tad susitvarkome daug sparčiau", - pasakoja L. Marmaitė.

Šis pavasaris Josvainių gėlininkėms buvo itin nelengvas. Ūkis smarkiai nukentėjo nuo gausaus žiemos sniego ir smarkių vėjų, suniokojusių šiltnamių stiklus.

„Šiltnamiuose darbas verda nuo vasario iki pat lapkričio", - sako L. Marmaitė

„Kai žiemą pradėjo griūti šiltnamiai, tai verkiau šalia jų atsistojusi. Supratau, kad gautą pernykštį pelną teks investuoti ne į naujas gėles, bet į statinių remontą", - skaudžiais prisiminimais dalijosi gėlininkė.

Gėlių daigai į jų ūkį atvažiuoja iš užsienio: Lenkijos, Vokietijos, net Izraelio. Šeimininkės teigimu, paties auginti daigų neapsimoka, mat tektų anksti pradėti šildyti šiltnamius, o tai gerokai patuštintų pinigines.

Šį pavasarį Josvainių gėlininkai užaugino apie 80 tūkstančių našlaičių

„Galiu pasidžiaugti, jog turime šaunių darbuotojų, kurie ir nebijo darbo, ir myli gėles. Mums ypač padeda jau dešimt metų ūkyje dirbanti Roma Kirvelevičienė, ji dirba ne kaip samdoma darbuotoja, bet kaip sau. Jei tokių pagalbininkų turėtume daugiau, rūpesčių gerokai sumažėtų", - sakė L. Marmaitė.

Josvainiečiai gėlininkai jau baigia išparduoti ir pasodinti maždaug 80 tūkstančių našlaičių. Tai pirmosios gėlės, kurios puošiami miestų gėlynai. Vėliau našlaites pakeis sprigės, diascijos, pelargonijos, begonijos, petunijos, verbenos. Beje, šįmet net kelių miestų šeimininkai užsiprašė kuo daugiau geltonų ir oranžinių gelių - tokį norą lėmė Lietuvoje vyksiantis Europos krepšinio čempionatas. Tad ne tik Panevėžyje, bet ir Šiauliuose bus pasodinta daug oranžinių serenčių bei geltonų skevolų.

„Kažko naujo ieškome kasmet, nors įdomių naujienų atrasti nėra lengva. Dauguma gėlių žinomos ir išbandytos, lieka aplinkos puoselėtojus sudominti spalvomis. Čia tikrai netrūksta naujovių: šįmet išauginsime daug margaspalvių, ryškiažiedžių gėlių. Jos turėtų patikti mūsų klientams", - sakė L. Marmaitė.

Be gėlių, I. Marmienės ūkio gėlininkės siūlo įsigyti ir įvairių dekoratyvinių augalų, iš kurių populiariausi - spygliuočiai. Pasak L. Marmaitės, paprastu svyrančiu karklu dabar nesudominsi nieko - žmonės negaili pinigų augalams, tačiau jie turi būti gražūs, įdomūs ir nelabai lepūs.

Kolekcijoje - 1 000 rūšių ir veislių daugiamečių augalų

Kuršėnuose Daivos ir Gedimino Gasiūnų sodyba išsiskiria dekoratyvinių augalų spalvingomis kompozicijomis - meilė augalams ir kaupiama daugiamečių gėlių kolekcija privertė atsisakyti daržo. Pastaruoju metu sodyboje auga apie 1 000 augalų rūšių ir veislių, iš kurių 500 puošia sodybą, kitus 500 šeimininkė daugina ir augina pardavimui.

Kuršėniškė Daiva Gasiūnienė

Kokius augalus galima būtų išskirti? Gegužės pradžioje rausvais žiedeliais pražystakiškio kopūstai, gausiu žydėjimu džiuginantys apie 1,5 mėnesio. Vienas žiedelis žydi tik vieną dieną, palaipsniui skleidžiasi vis nauji žiedai.

Augalas žemutis, vos 5 cm aukščio, sudaro įdomius kilimus. Dekoratyvūs pilkai mėlynai žali lapeliai liepos mėnesį sunyksta. Tuo metu galima persodinti svogūnėlius. Žiemoja dirvoje. Puikiai auga saulėtoje vietoje ir daliniame pavėsyje, kur ilgau žydi. Tinka lengvi, laidūs priemoliai ir priesmėliai. Didelę žalą gali padaryti grambuoliai, todėl augalus reikia stebėti.

Michailovskio margutės - tai neaukštas, apie 25-35 cm, puošnus pavasarinis augalas. Žydi gegužės antroje pusėje kaštono rudumo varpeliais su geltonai auksiniu apvadu. Po žydėjimo lapai nunyksta. Geriausia iškasti liepos mėnesį ir tiesiai arba apdžiovinus vėl pasodinti į gėlyną 10-15 cm atstumu per tris svogūno gylius.

Stambiažiedis uogminys - tai savo išvaizda ir augimu išsiskiria iš kitų dekoratyvinių augalų. Gegužės viduryje ištrykšta kaip fontanas iš žemės stiebai su lapais kartu su nulinkusiais žiedais. Žiedai ryškiai geltoni. Bežydėdamas tuo pačiu užauga ir augalas, kuris pasiekia apie 30-40 cm. Rugpjūčio viduryje antžeminė dalis iš lėto nunyksta. Dauginama kerelio dalijimu, pradėjus gelsti lapams. Vienoje vietoje gali augti 5-6 metus. Gerai auga ir saulėtoje vietoje, ir pavėsyje, mėgsta derlingą dirvą. Sodinami gėlynuose, alpinariumuose, derinyje su spygliuočiais.

Vyrskydės pražysta gegužės pabaigoje švelniai rožiniais žiedeliais, džiugina iki birželio pradžios (priklausomai nuo orų sąlygų). Lapeliai visžaliai, panašūs į perkūnropių, plonyčiai - atrodo kaip skardiniai. Geriausiai tarpsta saulėtoje vietoje, lengvoje, sausoje, derlingo priesmėlio dirvoje, bijo užmirkusios žemės. Didelis vyrskydžių plotas sudaro puikų kilimą, labai gražiai atrodo. Tinka auginti alpinariumuose, žemuose gėlynuose. Tai puikus fonas aukštesniems augalams, vienoje vietoje gali augti 4-5 metus.

MŪ inf.