Kaunas/Varėna/Telšiai. Nors šių metų pavasarį nuo šalnų nukentėjo dauguma sodo augalų – braškės, vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai, obelys, kriaušės, bet šilauogėms šalnos nepakenkė, mat tuo metu dar nebuvo išsiskleidę žiedai, tad visoje Lietuvoje sulaukta gausaus jų derliaus.

Pasak Kauno rajono sodininkės Ievos Amšiejienės, jų šeimos 2 ha šilauogių plantacijoje sulaukta itin gausaus derliaus. Jau birželio pabaigoje sunoko ankstyva desertinė veislė Duke, kuri įprastai pradeda derėti liepos pradžioje ir dera 2–3 savaites. Netrukus prisijungė itin saldžiomis uogomis pasižyminti ankstyva Toro veislė. Nuo liepos vidurio ankstyvąsias šilauoges papildė vidutinio ankstyvumo derlinga Bluecrop, deranti apie 4–5 savaites.

Gelbsti laistymo sistemos

Pasak I. Amšiejienės, iš jų auginamų pati geriausia, stambiausiomis uogomis ir derlingiausia yra vidutinio ankstyvumo veislė Chandler, kuri dera ilgai, apie 2,5 mėn. Kad vienodžiau noktų uogos, sodininkė didesnes šakas pakelia aukštyn ir pririša tvirtomis juostelėmis prie bambuko kuolų. Pririštų šilauogių krūmų neišverčia vėjas.

Ieva Amšiejienė su dukromis skina šilauoges

Sausrų metu kiekvieną dieną Amšiejai vaiskrūmius laistė. Šilauogių šaknų sistema paviršinė, todėl svarbu, kad visos vegetacijos metu augalams nepritrūktų drėgmės, per savaitę reikia vidutiniškai 25–50 mm kritulių. Lašeline laistymo sistema palaistomas kiekvienas krūmas atskirai, taip sunaudojama mažiau vandens, o augalų šaknys gauna pakankamai drėgmės. Anot sodininkės, įdėtos pastangos atsipirko, mat uogos išaugo tikrai stambios.

Amšiejų šilauogyne pavasarį vienintelį kartą vaiskrūmiai tręšiami 0,1 proc. amonio sulfato tirpalu. Labai svarbu šilauogių nepertręšti, nes paskui vaiskrūmiai būna neatsparūs ligoms ir blogiau žiemoja. Esant optimaliam dirvos rūgštingumui (pH 4,3–4,8), šilauogės geriausiai pasisavina maisto medžiagas.

Pasodinę šilauoges, pokrūmius Amšiejai uždengia 100 g/kv. m storio geotekstilės plėvele – tada augalus būna lengviau prižiūrėti, bet danga pristabdo kritulių patekimą. Todėl ir ne sausrų metu be lašelinės laistymo sistemos neišsiverčia. Pasak Ievos, geriausia naudoti sertifikuotą tvirtą ir ilgaamžę plėvelę, tada jos užteks, kol šilauogynas gyvuos. Įsigyjant prastesnės kokybės, maždaug kas 3 metus reikės keisti. Beje, rudenį po plėvele mėgsta įsikurti pelės ir kiti graužikai, todėl iš anksto patartina dėti nuodus.

Uogoms žalos padaro paukščiai ir širšės. Varnėnai tiesiog pulkais nusiaubia šilauoges ir sugadina dalį derliaus. Širšės išėda vienos uogos minkštimą, vėliau pereina prie kitos, o palei žemę nulinkusių šakų derliumi mėgsta pasmaližiauti graužikai.

Veislės Chandler uogos didesnės nei Bluecrop

Bitės ir kamanės gerina uogų kokybę

Pasak bendrovės „Jūsų sodui“, kuri Dargužiuose (Varėnos r.) augina šilauogių plantaciją, direktoriaus Petro Basalyko, uogų nokimo laikas ir trukmė priklauso nuo šilauogių veislės, meteorologinių sąlygų, auginimo ir priežiūros.

„Kaip ir kasmet, mūsų plantacijos arkliukas labai ankstyva ir itin derlinga veislė Reka,sunokstanti liepos pradžioje ir derant dar ir rugsėjį, nuo krūmo priskinama po 8–12 kg uogų. Jau daug metų puikiai užsirekomendavo desertinio skonio, itin stambiomis uogomis, gausiai ir ilgai, net 2,5 mėn. deranti veislėChandler.Šią vasarą gausiai dera vidutinio ankstyvumo Puru“, – vardija P. Basalykas.

Pasak Petro Basalyko, uogų nokimo laikas ir trukmė priklauso nuo šilauogių veislės, meteorologinių sąlygų, auginimo ir priežiūros

Jo teigimu, dėmesio verta ir viena iš naujausių amerikietiškos selekcijos, vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė Hardy Blue, išsiskirianti ištvermingumu šalčiams, iki -32 °C, ir atsparumu grybinėms ligoms. Nuo vieno krūmo priskinama po 6–9 kg uogų.

Pasak P. Basalyko, šį pavasarį dėl užsitęsusio pavojingo šalnų laikotarpio (kai termometro stulpelis nukrisdavo iki -3 -7 °C šalčio ir dar daugiau), apie mėnesį visus vaiskrūmius teko nuolat purkšti iš viršaus smulkiais vandens lašeliais. 10 ha verslinio šilauogyno šeimininkas įsitikinęs, kad prie kiekvieno augalo be lašelinės laistymo sistemos, patartina įsirengti ir antžeminę laistymo sistemą 2,5–3 m aukštyje.

Uogyne 2,5–3 m aukštyje įrengta antžeminė laistymo sistema

Be laistymo ir saikingo tręšimo pavasarį, šilauogių derlių gali padidinti ir bitės bei kamanės. Nors šilauogės savidulkiai augalai, panaudojant bites ir kamanes, uogų derlius padidėja 12–15 proc., mat uogos išaugina didesnį kiekį sėklų, pasunkėja ir kartu pagerėja jų kokybė. Todėl P. Basalykas su darbuotojais prieš pat žydėjimą į šilauogyną atveža avilius su bitėmis ir kamanėmis. 1 ha plantacijos reikia 3–4 avilių. Kamanės gali dirbti ir vėsiomis bei lietingomisdienomis. Pavyzdžiui, kad ir po šalnos, esant 0 ^°C temperatūrai. Bitės pradeda dirbti, esant tik ramiam ir šiltam orui, kai temperatūra pasiekia bent jau 12–14 ^°C.

Derliumi džiaugiamasi ir Žemaitijoje

Netoli Telšių, Paškuvėnų kaime, prie Virvytės upės, bendroje Lietuvos ir Nyderlandų verslinėje šilauogių plantacijoje 2016 m. uogakrūmiais apsodinta per 20 ha. Ūkio vadovas Vytautas Buivydas teigia, kad tai vienas didžiausių šilauogynų Lietuvoje. Investuotojus iš Nyderlandų į Lietuvą atvedė pigesnė žemė ir mažesnis darbo užmokestis negu Olandijoje. Visas šilauogių derlius eksportuojamas.

Vytautas Buivydas sako, jog 20 ha šilauogynas vienas didžiausių Lietuvoje

Pasak V. Buivydo, ES parama nesinaudota ir jau investuota daugiau kaip milijonas eurų. Pagal pramoninę technologiją sodinukai pasodinti tankiau, viename hektare per 3 300–3 500 sodinukų, nors paprastai sodinama 1 500–2 500 augalų.

Plantacija įveista auginti 10–15 metų, mat pramoniniame ūkyje siekiama per kuo trumpesnį laikotarpį gauti kuo didesnes pajamas. Prie kiekvieno augalo įrengta lašelinė laistymo sistema. Auginamos trys veislės: ankstyvoji Duke, vidutinio ankstyvumo Bluecrop ir vėlyvoji Aurora.

Pasak V. Buivydo, užsiimant šilauogių verslu tenka susitaikyti su nuolatine rizika. Derliui grasina pavasarinės ir rudeninės šalnos, tenka laviruoti nuolat kintančioje rinkoje.

MŪ inf.