Kaunas. Česnakų plotai mūsų šalyje didėja – šiemet jų deklaruota 187 ha, yra daug smulkių augintojų, sodinančių vos po kelis arus šių populiarėjančių daržovių. Patyrę augintojai sako, kad išsiplėtę plotai perspėja apie tikėtiną perprodukciją ir kainų kritimą.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotoja Danguolė Juškevičienė patikina, kad šie metai česnakų augintojams buvo palankūs.

Nors šiltą praėjusią žiemą kai kuriuos ūkininkus išgąsdino taip ir nesustojusi žieminių česnakų vegetacija, o balandžio antrąjį dešimtadienį augimą stabdė pernelyg žemai nukritusi oro temperatūra, derlius užaugo geras.

„Po žiemos atrodė, kad žieminių česnakų vegetacija prasidės labai anksti, bet ją pristabdė vėsūs balandžio orai, kurie maždaug 3 savaites sulėtino augimo tempus. Lėtai formavosi šaknys, ilgai augo ropelės. Vėliau didžiąją vegetacijos dalį česnakams pakako drėgmės, nebuvo itin didelių karščių, todėl lapijos masė buvo gausi ir ilgai išliko žalia“, – sako D. Juškevičienė.

Nuo ko priklauso rezultatai

Tiesa, vasaros pradžioje dėl neįprastų sezono orų ne viename ūkyje buvo stebimas lapų pageltimas, bet tai neturėjo didelės įtakos derliui.

Vegetacijos pabaigoje kai kuriuose rajonuose buvo daug lietaus, todėl vėluojant nukasti česnakus, suskilinėjo ropelės. Be to, šiemet kaip niekada plačiai ir žieminių, ir vasarinių česnakų laukuose buvo išplitusios rūdys. Tai grybinė liga, kurios pirmieji požymiai – dulkančios, oranžiškai rudos, nedidelės dėmelės. Palietus tokią dėmę, ant pirštų lieka oranžinės spalvos miltukų.

Esant palankioms ligai plisti sąlygoms (kai šilta ir drėgna) dėmės labai greitai išplinta ir apima visą lapiją. Per savaitę ar dvi liga gali faktiškai sunaikinti visą pasėlį. Todėl rekomenduojama purkšti nuo rūdžių profilaktiškai birželio pradžioje (veiksmingi fungicidai, kurių veiklioji medžiaga mankocebas).

D. Juškevičienė primena, kad ligų profilaktikai didelės reikšmės turi tinkamai parinkta vieta česnakams auginti. Reikėtų rinktis gerai vėjo prapučiamas vietas ir pernelyg nesutankinti pasėlio.

Derlius iš hektaro labai priklauso nuo to, koks kiekis sodinamosios medžiagos buvo susodintas. Tarkime, pasodinus 1,5 t/ha česnakų skiltelių, realu tikėtis 8–10 t/ha ropelių derliaus. O štai pasodinus 3 t/ha – derliaus jau gali būti iki 20 t/ha. Tačiau grįžtant prie ligų profilaktikos, geriau pernelyg nesutankinti pasėlio: optimalu sodinti tarp skiltelių paliekant 7 cm tarpelius, o tarp eilučių – 25 cm.

Laikyti česnakus geriausia saugyklose su kontroliuojama atmosfera – 0 laipsnių temperatūroje ir apie 40 proc. santykinėje drėgmėje. Laikant dėžėse ar aruoduose, labai svarbu nesupilti storesniu negu 30 cm sluoksniu. Neblogai česnakai išsilaiko rūsiuose, nešildomuose garažuose, tik svarbu geras vėdinimas. Visai tinka nedidelį česnakų kiekį laikyti paprastame šaldytuve, viršutinėje lentynoje, kur būtų apie 4 laipsnius šilumos.

„Paprastai kokybiškus žieminius česnakus pavyksta išlaikyti iki Naujųjų metų. Tada pasibaigia natūrali jų fiziologinė ramybė, prasideda intensyvus kvėpavimas, ir česnakų skiltelės ištuštėja“, – sako mokslininkė D. Juškevičienė.

Pina kasas

Panevėžio r. Raguvos seniūnijoje įsikūrusi Lina Tiškevičienė šiemet užaugino česnakus 15 arų plote. „Derlius geras, nes buvo palankios augimo sąlygos: ligos nepuolė, drėgmės užteko. Tiesa, gavome gegužės mėnesį sniego, o vasarą – krušos ir ledų, bet nedaug ir dar palyginti dėkingu metu, likus 10 dienų iki česnakų kasimo, todėl didelės įtakos derliui tai neturėjo“, – sezoną apibūdina L. Tiškevičienė.

Ji sako, kad česnakų kaina šiemet nėra aukšta – savo nuolatiniams klientams moteris česnakus parduoda po 4–5 eurus/kg.

„Iš česnakų pinu kasas – tai tarsi valgoma puokštė, gali būti puiki dovana“, – pasakoja augintoja ir priduria, kad tie, kas paragauja jos česnakų, paprastai ir kitais metais sugrįžta jų nusipirkti.

Štai tokias pynes iš česnakų pina panevėžietė Lina Tiškevičienė

„Žinote, čia jokios paslapties – česnakus auginu kaip sau, trąšų naudoju labai minimaliai, todėl jie ir patinka žmonėms“, – sako L. Tiškevičienė. Kad česnakai būtų sveiki, svarbu labai atidžiai atsirinkti skilteles sodinimui: jos turi būti sveikos, be mažiausios dėmelės, vidutinio dydžio. Lina iš karto po nukasimo atsirenka sėklinę medžiagą, ją atskirai ir džiovina.

Pasak augintojos, jos česnakų laukas suskirstytas į dvi dalis: vienoje auginami lietuviški česnakai Žiemiai, o kitoje – įvairių veislių mišinys. Rudenį L. Tiškevičienė česnakus stengiasi pasodinti iki spalio 22–25 dienos.

Derlių sandėliuoja Lenkijoje

Kėdainių r. ūkį turintis Vigilijus Vansevičius šiemet deklaravo 5 ha žieminių česnakų ir džiaugiasi, kad jų derlius nenuvylė: kai kuriuose plotuose prikasta net 16 t/ha, kitur mažiau, bet bendras derliaus vidurkis sudarė 8–9 t/ha.

„Kai tik būna geri metai, taip ir perprodukcija atsiranda. Štai pernai parduodavome po 1 t česnakų per savaitę, o šiemet – po 200-300 kilogramų“, – sako augintojas, česnakus tiekiantis prekybos tinklams. Lietuviškų Žiemių jis nebeaugina, nes sako, kad netenkino jų produktyvumas ir labai nevienodo dydžio ropelės. Nusivylė ir lenkiška veisle Chazar, nes ji pasirodė lepi ligoms.

Dabar augintojo laukuose dominuoja ukrainietiška veislė Liubaša. „Man ši veislė tinka pagal dydį ir pagal skonį. Skiltelės stambios, sveria po 10-15 g, vienoje galvutėje būna maždaug po 5 stambias skilteles. Puikiai tinka perdirbimui“, – pasakoja V. Vansevičius. Jis yra bandęs auginti ispaniškų veislių česnakus, bet nusivylė – jiems mūsų lietuviški orai pernelyg atšiaurūs.

Šiemet augintojas įsigijo modernią laistymo sistemą, bet truputį pavėluotai, tad panaudoti neteko – lauks kitų metų. Augintojas pasvajoja ir apie saugyklą su kontroliuojama atmosfera, bet tai didžiulė investicija, kuriai reikėtų kooperuotis su kitais augintojais. „Bandėme kooperuotis, daug diskutavome, kalbėjomės, bet kai ateina laikas daryti, nebelieka norinčių. Toks jau tas lietuviškas mentalitetas...“, – pastebi augintojas.

Kol kas jis rado išeitį – česnakus sandėliuoja Lenkijoje, Suvalkuose. Ten nuveža savo užaugintas ropeles po pirminio valymo ir paskui periodiškai atsigabena po 1–3 t kas mėnesį. Kokybiškoje saugykloje česnakai išsilaiko kur kas ilgiau negu iki Naujųjų metų. „Dirbame 365 dienas per metus“, – pabrėžia augintojas.

Krito ne tik česnakų kaina

Jis česnakus augina jau ne pirmi metai ir sako, kad periodiškai, maždaug kas 7 metai, ateina kainų kritimas – tai stebima ir šiemet. Daug augintojų, visų derlius geras – ir kaina važiuoja žemyn. Tenka su tuo susitaikyti.

Kritusi ne tik česnakų, bet ir svogūnų kaina. „Raudonus svogūnus parduodu po 35 centus už kilogramą, o pernai buvo 45-50; geltonus – po 12-15 centų, o pernai buvo 22–25 centai už kilogramą“, – sako Vigilijus, be česnakų auginantis ir apie 7 ha svogūnų.

Dėl žemos kainos nubyrės šio verslo naujokai, kurie greičiausiai kitais metais susimažins plotus ar visai nebeaugins česnakų, o štai Vigilijus suplanavęs jų plotus plėsti ir šį rudenį pasodinti 7 ha.

„Esame pasinaudoję ES parama, su kuria įsigijome reikalingos technikos, o pagal prisiimtus įsipareigojimus turime plotus plėsti. Iki 2025 m. planuojame turėti 10 ha česnakų ir 10 ha svogūnų“, – sako V. Vansevičius.

MŪ inf.