Vilnius. Nuo audrų, škvalų ar šalnų vis dažniau nukenčia ne tik pasėliai, bet ir ūkininkų turtas – pastatai, technika. Ekspertai teigia neabejojantys, kad keičiantis klimatui nuostoliai bus ne tik dažnesni, bet ir didesni.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius įvairūs klimato reiškiniai sukėlė beveik 10 proc. daugiau žalos pasėliams bei ūkininkų turtui nei per visus praėjusius metus. Šiemet ūkininkų patirtiems nuostoliams atlyginti draudimo bendrovė BTA jau skyrė beveik 500 tūkst. Eur.

Pernai vidutinė ūkininko patirta žala dėl stichijų siekė apie 7 tūkst. Eur, šiemet žalos kelis kartus didesnės ir vidutinė siekia apie 25 tūkst. Eur, skaičiuoja „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

„Kelis pastaruosius metus stebima aiški tendencija: gausėja įvykių, susijusių su stichinėmis nelaimėmis. Jei pernai dažniausiai nukentėjo Šiaurės Lietuvos regionai, tai šiemet žalų žemėlapis prasiplėtė – stichija pridarė žalos ir Rytų bei centrinės Lietuvos regionams. Audra talžė ne tik pasėlius, bet ir ūkininkų techniką, pastatus“, – pasakoja Deividas Juodis, BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad šiemet skirtingos temperatūros oro masių kova, sukelianti škvalus, krušą, viesulus ir kitus ekstremalius gamtos reiškinius, buvo labai intensyvi. O metai dar nesibaigė – nemalonumų gali atnešti ir ruduo.

„Kalbant apie rudenį, tikėtina, gali būti smarkaus lietaus, nes vasara buvo sausa ir karšta. Tai, kas išgaravo, debesys turės atiduoti. Jei ciklonas po ciklono judės per Lietuvą, tai nieko gero. Yra buvę metų, kad lyja taip dažnai ir daug, jog neįmanoma įvažiuoti į laukus su technika ir laiku pasėti žiemkenčius“, – pasakoja R. Juknevičius.

Jis priduria, kad pasėliams kenkia ne tik ankstyvos šalnos. Keliolikos laipsnių skirtumas dienos ir nakties metu taip pat gali būti pražūtingas.

Anot jo, kai klimatologai tvirtina, kad ekstremalių reiškinių pasaulyje dažnėja, reikia laukti, kad ir Lietuvoje bus daugiau viesulų, audrų ir temperatūros šuolių.

Pasak R. Juknevičiaus, šalies ūkininkai, ypač stambesni, nuo tokių rizikų draudžiasi – šalyje apdrausta apie 30 proc. pasėlių. Tačiau smulkesni ir konservatyvesni prie tokios paslaugos dar neįprato, nes ilgą laiką tokios galimybės nebuvo.