Pakruojis. Prieš keliolika metų atėjusi vadovauti tėvų įkurtam ūkiui Monika Bartkevičiūtė sugebėjo sukurti vieną moderniausių augalininkystės ūkių Pakruojo rajone. Kaip jai pavyko? 

Bartkevičių šeimos ūkininkavimo istorija prasideda dar nuo Monikos senelės Marijonos Bartkevičienės. Ūkis Bartkevičių darbštumo ir užsispyrimo dėka pamažu plėtėsi, į jį įsitraukė šviesaus atminimo Monikos brolis Ernestas, o Monika studijavo. Deja, liga Ernestą pasiglemžė labai anksti...

Šeimą ištikusi tragedija nulėmė pokyčius ir Monika apsisprendė visiškai įsilieti į šeimos ūkį. Dabar ji atsako už ūkio vadybą, administravimą, jos tėvelis Zenonas, patyręs agronomas, rūpinasi pasėlių priežiūra, o jaunesnysis brolis Zenonas Bartkevičius, kuris taip pat turi ūkį, atsako už techniką.

„Turime atskirus ūkius ir sėjomainas taikome kiekvienam ūkiui, deklaruojame pasėlius kiekvienas savarankiškai, finansus irgi tvarkome atskirai – stengiamės nieko nepainioti, nes po to būtų labai sunku atsirinkti, kas ir kaip“, – sako Monika.

Vadovaujasi dirvožemio tyrimais

Pakruojo krašto žemės derlingos, todėl Bartkevičiai, kaip ir dauguma Pašvitinio seniūnijos ūkininkų, daugiausia augina javus, rapsus ir ankštinius. Sėja žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius rapsus, pupas ar žirnius. Ne pirmus metus augina ir tarpinių augalų mišinius, kurie gerina dirvožemių būklę.

Pastaraisiais metais naudoja ir granuliuotą paukščių mėšlą. Jį skiria prastesniems laukams, siekdami padidinti humuso kiekį. M. Bartkevičiūtė reguliariai atlieka dalies laukų agrocheminius dirvožemio tyrimus ir pagal gautus duomenis sudaro tręšimo planus. Tai padeda subalansuoti naudojamų maisto medžiagų kiekį. Mineralinėmis trąšomis būsimam sezonui stengiasi apsirūpinti iš rudens, žinoma, atsižvelgiant į jų kainas. Kadangi trąšos sudaro nemenką augalininkystės išlaidų dalį, tenka laviruoti, bandant jų įsigyti palankiausiu kainų atžvilgiu metu.

„Planuodama investicijas į pasėlių auginimą neužbrėžiu ribos, kad išleisiu tik tam tikrą sumą hektarui ir jos neviršysiu. Žinoma, reikia skaičiuoti, kokia bus savikaina. Jau turime ištobulintas pasėlių priežiūros technologijas. Naudoju tai, kas pasitvirtino ūkyje. Nevengiu ir naujai atsiradusių gaminių, tačiau bendrai paėmus išlaikau pastovumą“, – teigia Monika.

Taiko minimalų žemės dirbimą

Kalbėdama apie derliaus rezultatus, ūkininkė sako, kad jiems daug įtakos turi oro sąlygos. „Žmogus mažas prieš gamtą. Jei sausra ar kiti nepalankūs veiksniai, tai ir pasėliai neduoda to, kas planuota. Kviečių derlingumo vidurkis siekia 6–7 t/ ha. Rapsų derlius pernai buvo prastesnis, o vidutinis išeina apie 3 t/ha. Pupų derlingumas irgi labai svyruoja, pernai buvo vos 3 t/ha, o būna ir 5 t/ha“, – sako ūkininkė.

Ūkyje taikomos minimalaus žemės dirbimo technologijos. Auginami įvairių veislių kviečiai, rapsai. Dalį sertifikuotų sėklų perka iš sėklininkystės įmonių, dalį pasiruošia patys.

Pastarųjų metų ūkio naujovė – dalyvavimas anglies kreditų programoje. Ar tai duos ūkiui naudos, parodys ateitis.

Šią neįprastai švelnią žiemą ūkio žiemkenčiai atrodo labai gražiai – puikiai išsikrūmiję kviečiai, augimo reguliatoriais efektyviai sutrumpinti, storomis šaknimis žemi rapsai. Jeigu pasėliai sėkmingai peržiemos, tai pavasario sėjos darbų bus ne tiek daug – numatoma sėti pupas arba žirnius, galbūt dalį laukų skirs ir miežiams.

Ūkis jau ne vienus metus visus pasėlius draudžia nuo visų galimų rizikų. Seniau tai darydavo kas antrus metus, bet dabar yra nusprendę neberizikuoti

Paklausus, ar sunku jaunai moteriai vadovauti ūkiui, Monika šypsosi ir teigia, kad mieste savęs nebeįsivaizduoja. „Jeigu man nepatiktų žemės ūkis, jeigu per prievartą kažkas stumtų, tai ir rezultatai būtų prasti. Esu laukų žmogus, man gera gamtoje“, – sako ūkininkė.