Ukmergė. Pieno gamintojams skundžiantis mažėjančiomis supirkimo kainomis, Ukmergės rajono ūkininkas Juozas Kulėšis įsigijo perdirbimo įrangą, įsirengė cechą, kuriame pradėjo gaminti ekologiškus pieno produktus - šviežią ir pasterizuotą pieną, grietinę, sūrius.

Janina ir Juozas Kulėšiai pradėjo ūkininkauti prieš 23 metus. Įsigiję septynias melžiamas karves, įkūrė pienininkystės ūkį. Ekologinio ūkio statusą gavo prieš 12 metų - buvo vieni pirmųjų, pasiryžusių gaminti sveiką produkciją. Ekologišką produkciją gaminantiesiems anuomet jokių išmokų nebuvo mokama.

Ekologišką produktą pagaminti yra sudėtingiau, didesnės gamybos sąnaudos. Be to, tenka įrodyti pirkėjui, kad sertifikuotas ekologiškas produktas skiriasi nuo tradicinio.

Modernizuoja nuolat

Dabar Kulėšių ūkis nė iš tolo nepanašus į tą, koks buvo ūkininkavimo pradžioje. Ganyklose - 39 karvės, iš kurių 35 - melžiamos.

Prieš šešerius metus pasinaudoję parama žemės ūkio valdų modernizavimui, ūkininkai savo ūkį gerokai pakeitė - nebeliko senų padargų, primityvios melžimo įrangos. Ją pakeitė moderni melžimo linija.

Iš viso dirba 112 hektarų žemės. Be aplink sodybą Vaisgėliškio viensėdyje esančių ganyklų, kuriose ganosi banda, nemažą dalį žemės užsėja mišiniu. Jį nušienauja pieninės brandos ir gamina javainį. Taip yra ne tik pigiau nei pirkti grūdus, bet ir savame ūkyje užaugintas pašaras - šimtaprocentinė garantija, kad jis ekologiškas.

Anksčiau supirkėjams ūkininkas pieną tiekdavo individualiai. Vėliau su kitais pienininkais susijungė į kooperatyvą - perdirbėjams tiekiami didesni pieno kiekiai garantuoja ir geresnes atsiskaitymo sąlygas.

Iššūkių ieškojo pats

Aplinkui daugelis pieno gamintojų skundžiasi mažėjančiomis supirkimo kainomis. Tačiau J. Kulėšis patikino, kad pieno perdirbimo įrangą įsigijo ir cechą įsirengė tikrai ne iš nusivylimo jomis.

„Tiesiog norėjosi naujos veiklos. Daug metų dirbdamas tą patį darbą, pajutau norą iškelti sau dar sudėtingesnių uždavinių. Juk produkcijos gamyba - tai jau aukštesnis laiptelis", - savo apsisprendimą aiškina pašnekovas

Šiemet nusprendęs pasinaudoti parama žemės ūkio valdų modernizavimui, įsirengė pieno perdirbimo liniją. Ji ūkininkui kainavo apie 150 tūkst. litų, tačiau jis tikisi gauti paramą.

Nauja pieno perdirbimo linija pratęsia nepertraukiamą „pieno kelią" nuo pat melžimo vietos iki pieno talpų -šaldytuvų. Dabar pienas iš šaldytuvų vamzdynai keliauja į cecho patalpas.

Jame ūkininkas gamins varškę, sviestą, grietinę, grietinėlę, fermentinius sūrius. Į talpas pilstys žalią ir pasterizuotą pieną. Pasirengęs pirkėjams pasiūlyti ir išskirtinių produktų - grietinėlės be laktozės.

Neseniai pradėjęs gamybą, ūkininkas susitarė su Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvu susitarta, kad šiai produkcijai prekybos centre bus skirta atskira lentyna. Jei ukmergiškiams patiks šviežia ir ekologiška ūkininko produkcija, jos turėtų atsirasti ir kitose kooperatyvo parduotuvėse.

J. Kulėšius tikina, kad kainomis pirkėjų neketina gąsdinti - jo ūkyje pagamintų ekologiškų produktų kainos bus ne aukštesnės kaip ir įprastinių pieno gaminių.

Verslininkai turėtų bendradarbiauti

Ūkininkas teigia pirmiausia rinkos ėmęsis ieškoti savo rajone, pradėjęs nuo vietos verslininkų.

„Vieni kitus turime paremti, o ne į didžiuosius prekybos centrus dairytis, kurie tik pinigus iš rajono išneša", - sako J. Kulėšius.

Jis pasakoja, kad su žmona susitarė ir patys didžiuosius prekybos centrus aplenkti - nuo šiol perka tik Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėse.

Tikina, kad tai ne tik solidarumo ženklas - jiems šiose parduotuvėse ir asortimentas patinka, ir kaina.

Gamybą patikėjo technologei

„Nesu specialistas, neišmanau apie produkcijos gamybą. Tai sudėtingas procesas. Kad ir sūrių fermentacija - juk reikia išmanyti, kokie ten procesai vyksta. Viskas turi būti paremta mokslu", - supranta pašnekovas.

Anot jo, jei nebus laikomasi tinkamos technologijos, sūris gali įgauti nemalonų kvapą. Nors kai kas mano, kad taip ir turi būti, tačiau jokios smarvės skleisti fermentinis sūris neturi.

J. Kulėšius sako, kad norėdamas išvengti gamybos klaidų, suprato, kad geriausia išeitis - įdarbinti profesionalą.

Technologą rasti lengva nebuvo - į savo ūkį pasikvietė specialistę iš kaimyninio Širvintų rajono.

Užsieniečių modelis tiktų ir mums

Ūkininkas pasakojo, kad, bendraujant su kitų šalių ūkininkais, galima pamatyti gerų pavyzdžių, pritaikomų ir mūsų bendruomenėms. Kad ir pieno bei jo produktų pristatymas daugiabučių gyvenamųjų namų ar gatvių bendrijoms.

„Šis modelis tikrai nesunkiai įgyvendinamas. Reikėtų susitarti su bendrija, kad produktai būtų pristatomi vienam žmogui, kuris paskui juos perduotų kaimynams. Tai galėtų būti bendrijų komendantai, ar namuose daugiausia laiko praleidžiantys pensininkai", - sako pašnekovas.

Tačiau, anot jo, dėl tokio prekybos būdo, kuomet produktas būtų gaunamas tiesiog iš gamintojo, turėtų būti suinteresuoti patys gyventojai, bendrijų nariai.

Kodėl toks prekybos būdas turėtų atrodyti patrauklus pirkėjui? „Aplenkiant prekybininkus, kaina žemesnė ir produktas šviežesnis - neužsiguli lentynose, trumpiau transportuojamas", - paaiškino J. Kulėšius.

Žvalgytis pasirengęs plačiau

Ūkininkas per dieną primelžia apie 650 litrų pieno. Kiek jo perdirbs, gamindamas produktus, dar tiksliai negali pasakyti. Gamybos kiekiai priklausys nuo poreikio.

Neslepia, kad aprūpinęs ukmergiškius, pasižvalgys ir į kitus rajonus - ketina surengti savo gaminių pristatymus restoranų, ekologiškais gaminiais prekiaujančių parduotuvių savininkams Vilniuje, Kaune kituose šalies didmiesčiuose.

MŪ inf.