Panevėžys, lapkričio 30 d. Daugiau kaip penkerius metus Panevėžio rajone gyvuojanti ekologinių ūkių bendruomenė „EkoPan", vienijanti ne vieną dešimtį ūkininkų, sprendžia dilemą: kaip toliau dirbti, kokiu keliu pasukti, nes ligšioline veikla ūkininkai nepatenkinti.

Panevėžio rajono ekologinių ūkių bendruomenė gausi, tačiau jai trūksta aktyvumo. Tai pripažįsta patys nariai. Anot ūkininko Juozo Kliorio, norint, kad bendruomenė gyvuotų ir jos vadovas gerai dirbtų, pirmiausiai būtina pasirūpinti finansais. Tik gaunantis gerą atlyginimą žmogus stengsis dirbti gerai. Bendruomenės vadovas turi turėti daug laisvo laiko, kad ūkininkų reikalais galėtų vykti į sostinę, ministerijas.

Ekologinių ūkių bendruomenės susirinkime ūkininkas Jonas Aužbikavičius iškėlė apskaitos vedimo, produkcijos pardavimo ir išmokų gavimo problemą. Anot jo, nors rekomenduojama kuo anksčiau priduoti produkciją ir sutvarkyti dokumentus, tačiau išmokos vis viena labai vėluoja - praėjusiais metais išmokos buvo gautos tik liepą. „Daug laiko atima, o ir nervų ūkininkams sugadina tikrintojai. Po tris penkis kartus atvykstantys į tą patį ūkį tikrintojai kaskart vėl viską tikrina nuo A iki Z. Ūkininkai net suabejoja tikrintojų kompetencija - juk jei yra kokių pažeidimų, juos galima pastebėti iš karto", - sakė J. Ažubikevičius.

Pasak ūkininkės Oksanos Puronaitės, visu balsu šaukiama, kad reikia kuo daugiau ekologiškų produktų, tačiau didesnę paklausą jie turi užsienyje, o ne Lietuvoje. Ūkininkų žodžiais tariant, ekologiškos produkcijos būtų galima pateikti daugiau, jei nebūtų keliami tokie dideli reikalavimai: pieno produktams, duonai. Keliaudami po užsienio šalis patys turėjo progos įsitikinti, kaip tie reikalavimai skiriasi nuo mūsų šalies. Ten jie paprastesni. Kaip pavyzdį jie paminėjo užsienyje labai vertinama mūsų duoną. Tačiau norint, kad duona būtų pripažinta ekologišku produktu, reikia ne tik, kad grūdai būtų ekologiški, reikia dar ekologiško malūno. Tai yra tame malūne turi būti malami vien ekologiški grūdai, o jei malami kiti - tai prieš malant ekologinius, turi būti vos ne iš pagrindų pertvarkyta malimo technologija. Reikalaujama atsekamumo.

Panevėžio rajone ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai specializuojasi daržovių ir grūdinių kultūrų auginime. Vos vienas ūkininkas bando auginti paukščius, tačiau jo ūkis dar nėra pilnai ekologinis.

Vaikų maitinimui - tik ekologiškos daržovės

Panevėžio rajone ekologiškomis daržovėmis maitinami trijų darželių: Krekenavos, Ramygalos ir Naujamiesčio bei Naujamiesčio vidurinės mokyklos vaikai. Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Virginijos Motejauskienės, galėtų jų būti ir daugiau, tačiau labai trūksta ekologiškų daržovių: bulvių, morkų, kopūstų. Didžiausia problema, kad daržovės tiekiamos retokai. Ekologiškas daržove iš Ukmergės atvežamos tik kartą per dvi savaites. Reikėtų, jog daržoves tiektų arčiausiai mokymo įstaigų esantys ūkininkai, tačiau kol kas to pasigendama. Ūkininkams nepatogu tiekti mažais kiekiais daržoves, mokymo įstaigose nėra pritaikytų patalpų jas sandėliuoti.

Ūkininkai pritarė, kad trūksta ekologiškų daržovių augintojų. Taip yra todėl, kad tai nėra pelninga dėl produkcijos tiekimo problemų.

Ekologinių ūkių plėtojimo perspektyva

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistės Nedos Jakubauskienės žodžiais, nors tradiciniame ekologiniame ūkyje turi būti verčiamasi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste, tačiau dažniausiai apsiribojama tik viena kryptimi. Lietuvoje 2010 metais sertifikuoti 2 658ekologinės gamybos ūkiai, t. y. 11 mažiau negu pernai, tačiau ekologiškai ūkininkauti norinčių ūkininkų vis mažiau.

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistė Neda Jakubauskienė

Ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" duomenimis, mūsų ūkininkai labai mažai augina ekologiškų daržovių, nors ir sertifikuotų gyvūnų ūkių skaičius yra palyginti mažas. Nenoras auginti gyvūnus (kiaules, triušius, avis, ožkas, arklius) greičiausiai paaiškinamas tuo, jog ši veikla nėra remiama. Daugiausiai auginama galvijų - melžiamų karvių, prieauglio bei nedidelis skaičius bulių reproduktorių.

Ekologinių ūkių įvairovė

Lietuvoje daugiausiai auginama ekologiškų grūdinių kultūrų. Pagal sertifikuotų pasėlių plotus matyti, jog dažniausiai auginami javai, uogynų labai mažai. Javus auginti daug pelningiau, nes jie eksportuojami. Daugiausiai ekologinių javų išvežama į Vokietiją, o be to javų ir derlingumas didesnis.

Nors ekologinių kiaušinių kaina yra nemaža - dešimties vienetų kaina siekia 9 litus ir dar auga, tačiau paukščių augintojų nėra daug. Auginant ekologiškas dedekles, tenka pirkti ekologiškus viščiukus, o jų trūksta. Galbūt todėl paukščių ir kiaulių ūkių yra labai mažai, vos du ūkiai turintys virš 200 vienetų ir 2 ūkiai iki 200 vnt. O laikančių daugiau kaip 40 ekologinių kiaulių yra vos vienas ūkis. Bene labiausiai daugėja sertifikuotų bitininkystės ūkių: 2009 m. sertifikuota 35 bitininkystės ūkiai ir 1 173 bičių šeimos, o šiemet iki lapkričio mėnesio - dar 26 bitininkystės ūkiai.

Mūsų šalyje yra sertifikuoti 8 sodininkystės ūkiai, 15 besiverčiančių ekologišku žuvų auginimu. Šiais metais išduotas 21 sertifikatas vaistažolių rinkėjams, kurie renka daugiau kaip 400 pavadinimų vaistažoles.

Nuobaudos už pažeidimus

Ekologiniams ūkiams keliami dideli reikalavimai. Pasak N. Jakubauskienės, pažeidimų vis dar randama, vien šiemet jų nustatyta dešimt. Tad ūkininkams geriau nerizikuoti naudoti kokias nors neleistinas medžiagas, nes tiriant tai vis vien išaiškėja.

Pažeidimų ekologiniuose ūkiuose nustatoma įvairių: auginama ir paralelinė produkcija, panaudota neleistina sėkla, netinkama rotacija, pažeistos sandėliavimo taisyklės (ekologišką ir neekologišką produkcija privalu sandėliuoti atskirai). Tvarkai nusižengę ūkiai netenka ekologinio ūkio statuso.

***

Panevėžio ekologinių ūkių bendruomenė tolesnę savo veiklą sieja su naująja vadove. Ja tapo teisininkės kvalifikaciją turinti jaunoji ūkininkė Modesta Birbalaitė. Susirinkusių ūkininkų ji paprašė pateikti pasiūlymus, išsakyti, kas yra negerai, kad visi kartu galėtų numatyti bendras veiklos kryptis.

MŪ inf.