Ekologinio ūkininkavimo proveržis Lietuvoje įmanomas, jei bus pasinaudota šiai sričiai skiriama parama, keisis vartotojų įpročiai.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane iki laikotarpio pabaigos planuojama didinti ekologinio ūkininkavimo plotus šalyje. 2024 m. ekologinis ūkininkavimas užėmė apie 8,6 proc. deklaruojamų žemės ūkio naudmenų. 

Praeitais metais Lietuvoje fiksuotas istorinis augimo šuolis pirminėje gamyboje –  VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo didžiausią ekologiškus produktus auginančiųjų skaičių per septyniolika metų. Nuo tada, kai įstojome į ES, daugiausia ekologinių ūkių Lietuvoje buvo 2007-aisiais – 2 855 ir 2024-aisiais – 2 843.

Kokią paramą gali gauti ūkiai? 

„Europos Sąjungos teikiama parama reikšmingai prisideda prie ekologiškų, aukštos kokybės, sveikatai naudingų maisto produktų gamybos, ekologinių ūkių konkurencingumo didinimo ir vykdomos veiklos plėtimo“, – akcentuoja  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistė Jurgita Čeponienė.

Ekologinis ūkininkavimas remiamas pagal Strateginio plano kaimo plėtros priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.

Parama 2023–2027 m. laikotarpiui sudaro virš 315 mln. Eur.

Pradedantiems ūkininkauti ekologiškai kompensacinės išmokos mokamos pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir skiriamos: už javus, daugiametės žolės sėklai – 322 Eur/ha, daugiametes žoles ‒ 238 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 750 Eur/ha. 

Jau ne vienerius metus ekologiškai ūkininkaujantys turi galimybę dalyvauti veikloje „Ekologinis ūkininkavimas“ bei gauti kompensacines išmokas už javus, daugiametės žolės sėklai – 275 Eur/ha, daugiametes žoles ‒ 229 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 644 Eur/ha.

Teigiamos ekologiškų produktų vartojimo tendencijos

Ekologinio ūkininkavimo plėtra tiesiogiai susijusi su finansine parama sektoriui, proveržiui šioje rinkoje reikia ir vartojimo augimo.

Gera žinia ir viena ryškiausių mūsų laikmečio vartojimo tendencijų – didėjantis vartotojų sąmoningumas renkantis maisto produktus. Pasirinkimą vis labiau lemia tvarumas, produkto kilmė, pagaminimo būdas. Klimato kaitos ir kitų aplinkos problemų kontekste svarbus tampa ir atsakingumas aplinkosaugos atžvilgiu. Vis dėlto Lietuvoje ekologiškų produktų vartojimas dar nėra pakankamas, nors stebimi teigiami pokyčiai ir augantis susidomėjimas. 

Iniciatyvos, skatinančios ekologiškų produktų vartojimo ir paklausos augimą, apima platų veiklos spektrą: žaliuosius pirkimus, perdirbimo veiklų ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą, sertifikuotą ekologišką viešąjį maitinimą, vaikų maitinimą ekologišku maistu ugdymo įstaigose, visuomenės švietimą ir kt.

ŽŪM teikia paramą, kad vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų maitinami pagal kokybės sistemas pagamintu maistu, taip pat vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir jo produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa, pagal kurią gamintojai turi galimybę tiesiogiai tiekti vaikų ugdymo įstaigoms ekologiškus produktus.

Ukmergės darželis parodė pavyzdį

Vienas pavyzdžių, kaip skatinamas ekologiškų produktų vartojimas, yra Ukmergės miesto vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“, kuris vienas pirmųjų šalyje ėmėsi vaikus maitinti ekologiškais produktais. Darželiui dalį produktų tiekia vietos ūkininkai. Įstaiga taip pat dalyvauja nacionalinio ir ES biudžeto lėšomis remiamoje Vaisių ir daržovių bei pieno ir jo produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje.

Pagal minėtą programą, kurių metinis biudžetas siekia apie 5,4 mln. Eur, darželinukams ir pradinukams nemokamai dalijami tik ekologiški pieno produktai bei ekologiški ir NKP (Nacionalinės maisto kokybės sistemos) vaisiai ir daržovės (obuoliai, morkos ar vaisių ir daržovių sultys). Taip pat vykdomos švietimo ir informacinės veiklos, siekiant vaikus supažindinti su sveikatai palankia mityba, tvariu žemės ūkiu bei skatinant juos tausiai vartoti maistą.

Vaikams per mokslo metus patiekiama apie 1,0 tūkst. t vaisių ir daržovių bei sulčių ir 1,4 tūkst. t pieno produktų. Ekologiškų produktų išdalijama už 2,4 mln. Eur, o pagamintųjų pagal NKP sistemą – už 1,8 mln. Eur.

Paramai skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas į vaikų mitybą ruošiant maistą įtraukti daugiau, ne mažiau kaip 50 proc., ekologiškų ir NKP  produktų 2025 m. numatoma skirti 2,34 mln. Eur, o 2026 m. –2,45 mln. Eur.

Ekologiniams ūkių verslo modelių įvairovė

Turime didelę neišnaudotą rinką sertifikuotiems kokybiškiems maisto produktams – mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros institucijas, senelių namus, kariuomenę, viešbučių ir restoranų sektorių. 

VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, sertifikuojančių ekologišką viešąjį maitinimą po truputį daugėja. 2024 m. išduota 13 sertifikatų, šiemet jau yra 17 sertifikuotų tiekėjų. Besidominčiųjų vis daugėja.

Auginantys grūdus ir gyvulius ekologiniai ūkiai produkciją dažniausiai realizuoja per supirkėjus. Daržoves parduoda turguose ir iš namų. Perdirbtus produktus realizuoja įvairiai, daugėja internetinės prekybos, pardavimų per socialinius tinklus ir elektorines parduotuves. Veikia ir 9 ekologiškų produktų kooperatyvai. 

Vienas iš sėkmingų kooperatyvų, subūrusių ekologinius ūkius, yra 2018 m. įsteigta ŽŪKB „BioLEŪA“, kuri dabar turi 37 narius, jie taip pat yra ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai. 

„Kooperacija ekologiniams ūkiams yra būtina. Pavieniams ūkininkams praktiškai neįmanoma dalyvauti viešojo sektoriaus rinkoje, kuri ekologiškai produkcijai yra labai perspektyvi. O kooperatyvas gali tai padaryti“, – sako ŽŪKB „BioLEŪA“ vadovas, ūkininkas Nikolajus Dubnikovas. 

Kooperatyvas, pasinaudodamas parama, 2020 m. įgyvendino trumpųjų tiekimo grandinių projektą „Rupūs miltai“, įsteigė parduotuvę, kurioje prekiaujama ekologiška produkcija. Taip pat dalyvavo remiamame gamintojų grupių projekte. 

Kooperatyvo nariai augina ir realizuoja ekologiškus grūdus ir ankštinius augalus, daržoves, vaisius, uogas, ekologišką mėsą, kiaušinius ir pan. Produkcija parduodama ne tik vietos rinkai mažmeninėje prekyboje, taip pat didmeninėje prekyboje viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, šiuo metu kooperatyvas turi apie 90 sutarčių su darželiais. Be to, eksportuoja lietuviškus ekologiškus grūdus. Kaip pažymi N. Dubnikovas, visa tai labai svarbu padedant ekologiniams ūkiams realizuoti produkciją, kad būtent ūkininkai gautų didžiausios naudos. 

Patys kuria trumpąsias maisto tiekimo grandines

Ekologinė gamyba išsiskiria tuo, jog kontroliuojamas visas ekologiško produkto kelias nuo lauko iki stalo – nuo auginimo, perdirbimo iki transportavimo, sandėliavimo ir pardavimo. Dažnai šiomis atskiromis veiklomis užsiima atskiri ūkio subjektai – vieni augina ekologišką žaliavą, kiti ją perdirba, dar kiti verčiasi prekyba, pasirūpina tiekimu galutiniam vartotojui. 

Praėjusiais metais VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo 39 veiklos vykdytojus (ūkius ar įmones), kurie vykdė kartu ir pirminę gamybą, t. y. žaliavos auginimą, ir perdirbimą. Kitaip tariant, patys kūrė visą grandinę nuo lauko iki stalo. Ir šis kelias pasiteisina. 

Vienas pavyzdžių, kaip ugdomi ekologiškų produktų vartotojai, kaip pasitelkiamos trumposios maisto tiekimo grandinės – jau daugiau kaip 20 metų ekologinį ūkį puoselėjančios ukmergiškės Genovaitės Sakalauskienės veikla. Moteris ūkyje ne tik augina ir perdirba ekologiškas uogas, vaisius, daržoves, bet ir daug darbo įdeda populiarinant ekologišką produkciją. Ji viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo populiarinti smidrus, siekdama vartotojus supažindinti su šiomis vertingomis daržovėmis. Ir jai tai pavyko.   

Užaugintą produkciją ūkis perdirba vietoje įkurtame ceche „Genutės uogainė“. „Mūsų ūkyje dirbame uždaru ciklu: vaisius ir daržoves pirmiausiai parduodame šviežius, o kas lieka – šaldome ir perdirbame. Mes beveik viską parduodame tiesiai vartotojams. Važiojame į ūkininkų turgelius, tiekiame ekologiško maisto parduotuvei“, – pasakoja ūkininkė, savo veiklai plėsti ne kartą pasinaudojusi ir ES parama. 

„Jeigu auginantieji ekologišką produkciją dažniau ryžtųsi patys ją perdirbti ir dar realizuoti, labai sutrumpėtų ekologiško produkto kelias nuo lauko iki stalo. Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai tiesioginis ryšys tarp produktų gamintojų ir vartotojų.

Produktai iš laukų keliauja tiesiai ant mūsų stalo, ne per sandėlius ir parduotuves. Tai – procesas be tarpininkų arba su nedideliu jų skaičiumi. Tokia sistema užtikrina šviežumą. Sutrumpėja produkto kelias laiko prasme. Tokių produktų nereikia transportuoti, tai gerokai tvaresnė gamyba“, – VšĮ „Ekoagros“ direktorė V. Andrulė ragina ir kitus ūkius kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, kurios užtikrintų ilgalaikį ekologinių ūkių atsparumą kintančiomis ekonominėmis ir aplinkos sąlygomis.