Kupiškio rajone ūkininkaujančių sesers Kristinos, brolių Igno ir Stepo Kazlauskų šeima prieš daugelį metų pasirinko ekologinę kryptį. Produkcijos įvairovė leidžia ūkininkams labiau orientuotis į trumpąsias kokybiško maisto tiekimo grandines. 

Kandrėnų kaime įsikūrę Kazlauskai ūkius kiekvienas registravo savo vardu, tačiau dirba kartu, daug padeda vienas kitam, bendrai naudoja techniką. Broliai atsako už techniką ir darbus laukuose, o seserei tenka organizaciniai reikalai: projektai, produkcijos realizacija, dokumentų tvarkymas.

Darbo visiems užtenka, dar samdo 6 darbininkus, nes bendrai paėmus ūkių žemės sudaro apie 800 ha, o pastaraisiais metais imta plėtoti ir paukštininkystė: augina mėsinius viščiukus, laiko vištas dedekles, pradėjo formuoti ir mėsinių galvijų bandą, tiesa, kol kas ji nedidelė.

Ūkis gyvuoja jau 30 metų. Pradžią jam davė Kazlauskų tėvas, atgavęs 20 ha žemės ir 10 išsinuomojęs. Kristina į ūkininkavimą įsiliejo nuo 2005 m., vienas po kito ūkius ėmė kurti broliai. Iš pat pradžių pasirinkta ekologinio ūkininkavimo kryptis. Pirmieji ekologiniai plotai sertifikuoti 2003 metais.

Naujovė – soros 

Paklausti, kokių rūšių augalus augina ekologiniuose plotuose, Kazlauskai juokauja, kad lengviau atsakyti, ko nėra auginę. Išbandyta iš tiesų labai įvairių augalų, nekalbant apie kviečius, speltas, avižas, grikius, kvietrugius ar žirnius. Vieni pasiteisino, kiti – ne.

Įdomiausia pastarųjų metų naujiena – soros. Pernai Ignas pasėjo net 70 ha ir derlius nenuvylė. Jau išvalytų sėklų gauta apie 1,2 t iš hektaro. Tiesa, auginti jas pabandė dar užpernai, užsėjo 0,5 ha plotelį. Augino sėklai pagal sutartį su sėklininkystės įmone.

Kaip pasakoja Kristina, soros yra šilumamėgės, matyt, joms tiko pernykštė kaitra ir saulė.

Augino kanapes ir linus

Kelerius metus ūkininkai augino ir kanapes. Pasak Kristinos, jų kūlimas, o ypač sėklų džiovinimas yra specifinis. Kelerius metus bandė džiovinti patys, vėliau sutarė su įmone, kad ši nupirks iš jų produkciją, pati nusikuls ir išsiveš sėklas, nes turi geresnes sąlygas jas paruošti realizacijai.

Moteris pasakoja, kad kai buvo įteisintas pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje, daugelis kalbėjo, jog tai labai nereikli kultūra, esą gali augti visur ir pan. „Taip nėra. Kad kanapės gerai augtų, joms reikia ir azoto, ir purios žemės“, – pastebi Kristina.

Todėl ūkyje itin pasiteisino rotorinių akėčių naudojimas. „Padargas, kurį šiuo metu turime, nėra itin tvirtas, bet technologija tinkamesnė negu įprastų virbalinių akėčių naudojimas. Rotorinės darbinės dalys geriau išpurena žemę ir išnaikina nemažai piktžolių“, – priduria Ignas.

Derlių lemia ir gamta

Ekologiniame ūkyje derlių lemia gamtos sąlygos. Galima stengtis kiek nori, tačiau iki trečdalio rezultato lems orai. Gavę 2,5–3 t iš hektaro ekologiškų grūdų derliaus ūkininkai metus vadina sėkmingais. Kartais tenkinasi ir menkesniais rezultatais.

Pastaraisiais metais Kazlauskų ūkiai bando pereiti nuo arimų prie minimalaus žemės dirbimo technologijų. Pereinamasis laikotarpis irgi turi įtakos derliams. Ūkininkai pastebėjo, kad laukuose, kuriuose jau kelerius metus taikomas minimalus dirbimas, situacija stabilizuojasi, dirvos tampa vienodesnės, taigi, ir derlius gerėja.

Augalininkystę papildo paukštininkystė

Pastaraisiais metais ūkininkai pradėjo auginti vištas. Suviliojo idėja, kad ekologiški kiaušiniai gali būti paklausūs. Be to, imtis naujos veiklos ryžosi ir dėl to, kad ekologiškos augalininkystės produkcijos rinka ganėtinai nepastovi. Vienais metais paklausa didelė, o kitais sumenksta. Tai lemia situacija Vakarų Europos šalyse, į kurias lietuviški ekologiški grūdai dažniausiai parduodami.

Kol vakariečiai turi savų ekologiškų grūdų, iš kitų šalių neperka. Be to, ankstesniais metais į Vakarus dar pradėti vežti ekologiški grūdai iš trečiųjų šalių. Todėl Kazlauskai nutarė dalį grūdų sunaudoti ūkyje.

Dar vienas paukštininkystės privalumas – galimybė paukščių mėšlą kompostuoti ir naudoti laukams tręšti.

Šiuo metu mėsinių viščiukų pulkas Kazlauskų ūkiuose bendrai siekia apie 1 500, vieniems užaugus, papildo nauji. Yra ir skerdykla, kurioje paukštiena paruošiama pardavimui.

Fermoje, kuri kelerius metus stovėjo tuščia, įkurdinta ir apie 3 tūkst. vištų dedeklių. „Anksčiau turėjome nedidelius kiekius ekologiškų kiaušinių, o dabar galėsime realizuoti daugiau“, – sako Kristina.

Ekologišką tiek augalininkystės, tiek ir paukštininkystės produkciją Kazlauskai parduoda įvairiais būdais. Turi nuolatinių klientų, kurie perka iš ūkių, veža į kelis prekybos taškus didmiesčiuose, dalyvauja ir ekologiško maisto tiekimo vaikų darželiams programoje.