Kaunas. Pagal šiemet deklaruotus plotus KPP priemonės programai „Ekologinis ūkininkavimas“, matosi nemenka plėtra: pernai buvo deklaruota 188,5 tūkst. ha, o šiemet – 248,1 tūkst. ha. Tikėtina, kad kitais metais ekologiniai plotai irgi gali augti, nes šios srities skatinimui numatyta parama. Tai reiškia, kad jau dabar – šį rudenį gali būti pasėjami didesni būsimų ekologiškų žieminių javų plotai.

Ankstesniais metais ekologiniai ūkiai susidurdavo su tokių sėklų trūkumu rinkoje. Sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“, nesant ekologiškų sėklų, išduodavo leidimus sėti įprastas sėklas (tik nebeicuotas cheminiais beicais).

Ar šį problema išlieka ir šį sezoną? O gal situacija ekologiškų sėklų rinkoje pagerėjo?

VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ administruojamoje ekologiškų sėklų duomenų bazėje, kuri yra VIC portale, rugsėjo 1-3 dienomis buvo pateikiami duomenys, jog žieminių kviečių sėklų turi trys ūkiai, iš viso 81 toną, siūlomos keturios veislės. Jeigu teoriškai skaičiuotume, kad hektarui apsėti reikia 200 kg sėklų, tai minėtu kiekiu būtų galima apsėti tik 405 ha.

Žieminių kvietrugių sėklų šioje duomenų bazėje siūlo tik vienas ūkis, turima 5 t, tad jomis galima apsėti 25 ha.

„Ekoagros“ duomenimis, 2021 metais pageidaujamų sertifikuoti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus žieminių javų (kviečių, kvietrugių, speltų, rugių, miežių) deklaruotas plotas yra apie 50 tūkst. ha. Jeigu prognozuotume, kad ir šį rudenį ekologiniuose ūkiuose būtų pasėtas panašus žiemkenčių plotas, tai jam apsėti reikėtų 10 tūkst. t sėklų!

„Pavasarį viską tiesiog iššlavė“

Paskambinus vienu iš minėtoje ekologiškų sėklų duomenų bazėje nurodyto ūkio telefonu, atsiliepia gerai žinomas Pakruojo rajono ūkininkas Algirdas Laurikietis, jau daugelį metų užsiimantis ekologine sėklininkyste. Jis patikina, kad jau ūkininkauja ir dvi jo dukros, kurių ūkiai taip pat augina sėklas.

„Šių metų pavasarį, palyginti su ankstesniais metais, ekologiškų sėklų poreikis tikrai buvo didesnis. Pavasarį, galima sakyti, tiesiog iššlavėme sėklų sandėlius – viską išpardavėme šimtu procentų: ir miežius, avižas, ir kviečius... Tokių metų neatsimenu. Visuomet kažkiek sėklų likdavo“, – pasakoja ūkininkas.

Pasak A. Laurikiečio, nors ekologiškų sėklų paklausa ir tiesų jaučiama smarkiai išaugusi, didesnių kiekių sėklų jis šiemet neturės. Tai lėmė gamtos sąlygos – dėl sausros užaugo mažesnis sėklinių pasėlių derlius, o ir patys grūdai smulkesni. Todėl išvalius ir paruošus sėklas, jų bendras kiekis, savaime suprantama, dar sumažėja.

Ūkininkas pajuto, kad šį rudenį visi labai ieško žieminių kvietrugių. Tokią situaciją iš dalies irgi lėmė praėjusio sezono orai. Mat žiemą nemažai kvietrugių veislių tiesiog išgedo, nesulaukė pavasario. Todėl vietoj jų ūkiai sėjo vasarinius javus. Atitinkamai sumažėjo ir kvietrugių derlius bei apsirūpinimas jų sėklomis. Todėl ekologiniai ūkiai šio rudens sėjai ieško, kur galėtų įsigyti kvietrugių sėklų.

„Mūsų auginamos veislės kvietrugiai peržiemojo gerai. Tad ir jų sėklų tam tikrą kiekį turime“, – sako A. Laurikietis.

Ekologiškos sėklos, pasak ūkininko, šį rudenį kainuoja panašiai kaip ankstesniais sezonais: sėklų kaina būna maždaug 50 proc. didesnė negu įprasti ekologiniai grūdai. Tuo tarpu, jeigu lygintume su chemizuotomis sėklomis, tai jų kaina dažniausiai būna 100 proc. didesnė už paprastus grūdus.

Susiduria su keista situacija

Kalbėdamas apie ekologiškų sėklų rinką, A. Laurikietis pastebi keistų dalykų. „Įprastai ūkiai perka 10-24 tonas sėklų (pusę ar pilną automašinos priekabą), bet yra ir tokių, kurie ieško 300 kg, 500 kg sėklų. Ką su tiek javų sėklų galima užsėti? Vieną-du hektarus... Negi ūkininkaujama tik hektare?“, – stebisi A. Laurikietis.

Peršasi tokia išvada, kad siekiama sukurti įspūdį, jog ūkis įsigijo sertifikuotos sėklos, turi jos dokumentus, augina... ir kitąmet apsisėja visus plotus ta sėkla. Ūkininkai supranta, kad iš vieno hektaro neįmanoma užauginti sėklų kelioms dešimtims ar šimtams hektarų. Taigi, kas gali paneigti įtarimą, kad kai kurie ūkiai bando apeiti tam tikrus reikalavimus.

Teikia prašymus leisti naudoti įprastines sėklas

VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo direktorius Tautvydas Burneika patvirtina, kad ekologiškų žiemkenčių javų sėklų ūkininkams trūksta, todėl jie sertifikavimo įstaigai teikia prašymus leisti naudoti įprastines atestuotas sėklas.

Pagal ekologines taisykles ūkiams leidžiama sėti savo valdos sertifikuotuose plotuose užaugintą produkciją. Taip pat leidžiama naudoti neekologišką sertifikuotą sėklą, kuriai išduotas bendras ar individualus „Ekoagros“ leidimas.

Pasak T. Burneikos, leidimai nereikalingi ekologinės sėklininkystės ūkiams ar ūkiams, kurie sėklas augina pagal sutartis (tik sėkliniams pasėliams).

„2021 m. išduota daugiau nei tūkstantis leidimų naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą (sėklas). Tai rodo, kad poreikis didelis, o pasiūla maža“, – sako Darius Šion, „Ekoagros“ Telšių filialo vadovas.

Taigi, galima daryti išvadą, kad valdžiai teoriškai skatinant ekologinio ūkininkavimo plėtrą, ekologinės sėklininkystės problema išlieka, jau daugybę metų situacija iš esmės nesikeičia.

MŪ inf.