Tauragė. Nuėmus derlių palankiausias metas išsitirti dirvožemius ir jeigu jie rūgštūs - atlikti kalkinimo darbus.

Intensyvus kalkinimas, vykęs mūsų šalyje prieš kelis dešimtmečius žymiai sumažino rūgščių dirvų plotus, tačiau dabartiniais laikais dirvų kalkinimui neskiriant pakankamai dėmesio, ši problema vėl atsinaujina.

Kaip teigia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. augalininkystės konsultantė dr. Romutė Mikučionienė, dirvožemių rūgštėjimas vyksta nuolatos ir tam yra kelios priežastys. Pirmiausiai tai – natūralūs dirvodaros procesai, kuriuos skatina rūgštūs krituliai, turi įtakos ir žemės ūkyje taikomos technologijos, tręšimas fiziologiškai rūgščiomis trąšomis, intensyvus pesticidų naudojimas, mitybos elementų išsiplovimas bei išnešimas iš dirvos kartus su augalų derliumi.

Pasak R. Mikučionienės, rūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų mitybos elementų pasisavinimą ir kartu mažina pasėlių derlingumą. Rūgščioje dirvoje sutrinka ir mikroorganizmų veikla. Kai dirvožemio pH apie 5,0, t.y. jis yra vidutiniškai rūgštus, augalai gali pasisavinti tik 52-53 proc. azoto ir kalio trąšų, o fosforo trąšų - tik 34 proc. Rūgštokame dirvožemyje augalai negali normaliai įsisavinti ir kai kurių jiems svarbių mikroelementų.

Kaip sumažinti neigiamą rūgščių dirvų įtaką augalų derlingumui? Visų pirma patartina laukuose didinti augalų įvairovę dvinariais ir daugianariais pasėliais, auginti įsėlius, tarpinius pasėlius, sideracinius augalus. Įvairesni augalai dirvoje sukuria įvairesnių biotos bendrijų, kurios atlieka daugiau funkcijų. Po to labai svarbu subalansuotas tręšimas ir kalkinimas. Kalkinimas padeda sureguliuoti augalų mitybą.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įrengė 8 parodomuosius gamybinius bandymus, kuriais siekiama išsiaiškinti kalkinimo priemonių naudojimo efektyvumą augalų mitybos grandinėje. Bandymai įrengti skirtingose šalies vietovėse: 6 bandymai atliekami Vakarų Lietuvoje, o 2 - rytinėje šalies dalyje.

Tiriamos 6 kalkinės medžiagos. Kalkinimo darbai buvo vykdyti 2019 m. ir 2020 m., prieš tai nustačius dirvų pH rodiklius. Jau pernai pakalkintuose laukuose buvo gauti derliaus priedai, palyginti su kontroliniais laukeliais. Tyrimai tęsiami ir šiemet.  

Gal ir jums kyla klausimų: jei dirvožemis rūgštus, ar beriamos trąšos nenueina perniek? Kaip augalai pasisavina maisto medžiagas, kai dirvožemio reakcija skirtinga? Koks turėtų būti dirvožemio pH, kad pasisavintų duodamus mikro- ir makro- elementus? Jei tai aktualu, pasižiūrėkite reportažą iš Tauragės rajono, Batakių seniūnijos, kur dviejuose ūkiuose taip pat įrengti kalkinimo bandymai.

MŪ inf.