Kaunas. Supirkėjai prognozuoja, jog šiemet ūkininkai galės pasiūlyti ne kažin kiek maistinių pupų - kokybei pakenkė daugelį pasėlių puolusios grybinės ir virusinės ligos.

„Pupos užaugo gražios, bet laukai atrodo žiauriai. Ketinau  kulti, bet teko minties atsisakyti, nes kombainas neįvažiuoja", - dėl stringančių darbų Ukmergės rajono Veprių seniūnijos ūkininkas Valdas Diliūnas prisipažįsta nerimaujantis. Tuo labiau, kad dar kviečių bei žirnių nebaigė kulti.

Ūkininkas sako, jog žiūrint į mirkstančias dirvas net minčių kyla, kad pupos gali taip ir likti nenukultos. Apie 100 ha dirbantis ūkininkas pupas antrus metus augina. Šiemet sėjo 12 hektarų.

Teigia, jog palyginti su praeitais metais pupos užaugo gražesnės. Jei pavyks į laukus įvažiuoti, apie 3 tonos iš hektaro turėtų byrėti. Mat iš pernykščių klaidų pasimokęs.

„Pernai žydėjimo metu nuo kenkėjų nenupurškiau. Tai ir užaugo dvigubai mažiau nei šiemet. Galima sakyti, tik sėklai teužteko", - sako jis.

V. Diliūnas svarsto, kad dabar tik nuo orų priklauso tolesnis šios ankštinės kultūros likimas.

„Grėsmė yra reali, kad nenukulsiu. Dirvos šlapios kaip po žiemos, tiesiog plaukia. Bet ruduo dabar, ne pavasaris - džiūvimas kitoks. Ir vis kasdien lietus drėgmės dar daugiau prideda", - nelinksmai kalba ūkininkas.

Sėjomainos neįsivaizduoja be pupų

Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos ekologiškame Antano Lučinsko ūkyje pupų pasėliai šiemet užima 220 ha. Iš viso ūkininkas dirba 2200 ha žemės.

Nors, pasak ūkininko, pupos nėra visiškai subrendusios, nemažai ankščių dar gana žalios ir kokios savaitės iki subrendimo trūksta, kulti prieš keletą dienų jas jau pradėjo. Mat baiminasi, kad gamta šį rudenį didesnių siurprizų neiškrėstų.

„Jei taip lis, bus prastoka situacija. O sinoptikai būtent tokius orus visai savaitei ir žada. Kritulių matuoklį turime, tai matome, kad per parą po 50 ar net 70 milimetrų prilyja", - A. Lučinskas sako, kad tokios oro sąlygos ir prognozės verčia skubėti.

Ūkininkas jau nerimauja, kad derliaus nuėmimas ir taip vėluoja - pernai pupas kūlė rugsėjo pradžioje. Tačiau šiemet net smėlingos Klaipėdos krašto dirvos gerokai užmirkę.

A. Lučinskas sako, jog nepalanki situacija šią kultūrą lydi nuo pat pavasario. Mat pavasaris buvo vėlyvas, sunku į laukus buvo įvažiuoti. Pupas sėjo per du kartus - pirmą kartą balandžio 20-ąją, kitą - po mėnesio. Ankstyvosios sėjos derlius nukentėjo nuo šaltų orų, vėliau užėjusios sausros. Nors pupos nemėgsta vėlyvos sėjos, bet šį kartą vėliau pasėtos užaugo gražesnės. Džiaugiasi jis, kad bent ligos, kurių drėgną vasarą aršesnių tikėjosi, nepuolė.

Pernai kūlęs apie 2,5 tonos iš hektaro, šiemet iš tokio paties ploto mano gauti po 1,5-2 tonas.

Tačiau ketverius metus pupas auginantis ūkininkas tikina, jog nors šie metai ir patys prasčiausi derliaus atžvilgiu, nereikia pamiršti kitų šios kultūros privalumų.

„Pupas pradėjome auginti dar prieš žalinimą ir greitai pajutome naudą. Kuo didesnė kultūrų įvairovė, dažnesnė sėjomaina, tuo dirvai geriau. Ir smėlyje galima ūkininkauti, bet reikia stengtis, kad augalas gautų pakankamai maistinių medžiagų", - pašnekovas primena, jog dar ir pupų duodamą naudą dirvai prie pelno reikia pridėti.

Ankščių subrandino mažiau

Raseinių rajone, Viduklės seniūnijoje, 750 ha dirbantis ūkininkas Vincas Macijauskas šiemet ankštinių kultūrų sėjo apie 100 hektarų. Pupų pasėliai užima 60 ha. Jam taip pat pupų kūlimui tinkami orai šiemet rudenį yra didžiausias deficitas.

„Pupos gražios, neišgulę, bet kad pas mus lyja ir lyja. Tiesa, ankščių mažiau subrandino nei pernai. Greičiausiai dėl to, kad aukštesnės šiemet užaugo. Kaip ir žirniai. Kadangi maisto medžiagas augimui išnaudojo, tai ir derlius mažesnis", - įsitikinęs vyriškis.

Nelinksmai juokauja, jog žirnius jau pasidalino perpus su gamta, nes išgulusius nukulti sudėtinga buvo. Taigi, bene pusė derliaus atgal į žemelę subyrėjo...

Neramu jam ir dėl pupų pasėlių. Pupas augina ketvirtus metus, tačiau su tokia situacija, kuomet rugsėjo viduryje jos dar nenukultos, neteko susidurti.

„Jei orai nepasitaisys, yra panašumo, kad liks laukuose. Kasmet tokiu laiku jau būdavo nukultos. Vasarinius kviečius nuėmęs, iš karto prie pupų puldavau. O dabar nieko daryti neišeina - kai tiek drėgmės, nei kulti, nei sėti. Ir vakar naktį lijo, džiūti nesiruošia", - sako V. Macijauskas. Pastebi, jog gerokai daugiau šiemet jo pasėliuose matyti ir ligų pažeistų pupų. Neabejoja, jog tai drėgmės pertekliaus pasekmė.

Pupų pasėliuose - aibė ligų

„Su pupomis, kaip ir su kitomis kultūromis, reikalai prasti. Dėl šalto pavasario jų branda vėluoja kokias dvi savaites. O kai branda vėluoja, tai kuo toliau į rudenį, tuo labiau derliaus kokybė nukenčia, sąlygos jį nuimti vis blogėja. Dabar būtent tai ir turime", - sako Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Svarsto, kad privalumų ir trūkumų galima rasti tiek žirnių, tiek pupų auginime. Tačiau pabrėžia, jog su pastarosiomis sudėtingiausia yra tai, kad derlius imamas rudenį, o „auksinį rugsėjį turime toli gražu ne taip ir dažnai".

Vasarą pupų pasėliuose buvo gausu amarų

R. Juknevičius pupų augina 15 ha. Į jų laukus kombainas dar nebuvo užsukęs. Ketvirtus metus šią kultūrą sėjo ir šiuos metus laiko prasčiausiais.

Drėgmės perteklius be pasekmių nepraėjo - jau akivaizdu, kad ligos pupų pasėlius rimtai apniko. Pasak pirmininko, ir jo paties, ir kitų auginančių pupas ūkininkų laukuose - „visa puokštė ligų".

„Subrendusias ankštis pralupus matyti, kad pupos pakeitę spalvą, dėmėtos ar net visiškai juodu apvalkalu aptrauktos, kitos kažkokios susitraukę. Akivaizdu, jog turime pažeidimus", - jo nuomone, greičiausiai didžioji dalis derliaus į pašarinių kategoriją nukeliaus.

R. Juknevičius sako, jog fungicidais tokiais metais kaip šie labai vertėjo du kartus purkšti, tačiau iš anksto numatyti orų juk negali. O profilaktiškai antrąkart purkšti retai kas dėl papildomų investicijų išdrįsta.

Tačiau taip pat akcentuoja, kad nevalia pamiršti, jog nepriklausomai nuo derliaus gausos, tai gera kultūra sėjomainai, kitų metų javų, rapsų derliui.

Maistinių pupų tikimasi mažai

ŽŪK „Joniškio aruodai" generalinė direktorė Jurita Zubauskienė pasakojo, jog rugsėjo pradžioje į kooperatyvo aruodus pradėjo byrėti pirmasis šių metų pupų derlius.  Šiuo metu priimta apie 2200 tonų šios kultūros.

„Dalis kooperatyvo narių apie pusę pupų jau nukūlė. Likę pasėliai laukuose ir nežinia, kaip viskas pasibaigs. Tikimės, kad pavyks nukulti ir juos, nesinori galvoti labai pesimistiškai", - tačiau pripažįsta, jog ir dideliu optimizmu netrykšta. Mat drėgnas pupas išdžiovinti, reiškia padidinti sąnaudas energetiniu, piniginiu atžvilgiu.

Pasak kooperatyvo vadovės, jei pirmasis pupų derlius beveik išsiteko bazinio drėgnio ribose, tai po užsitęsusių lietingų dienų jis prognozuojamas didesnis. Be to, J. Zubauskienė mano, jog dėl nuo ligų ir kenkėjų sumenkusios kokybės maistinių pupų turėsime nedaug.

Šiuo metu ŽŪK „Joniškio aruodas" maistines pupas superka po 180 eurų už toną, už pašarines moka po 140 eurų.

MŪ inf.