Kaunas. Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE Žemės ūkio ministerijai siūlo didinti žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriui maksimalią teikiamų garantijų sumą nuo 1,16 iki 3 mln. Eur investiciniams projektams, apyvartinėms lėšoms ir lizingo paslaugoms. Ar to užteks?

Tokį siūlymą lėmė išaugę sektoriaus finansavimo poreikiai. ILTE Veiklos plėtros tarnybos vadovės Ingos Beiliūnienės teigimu, įstaiga siekia užtikrinti, kad finansavimas būtų nukreiptas ten, kur jo labiausiai reikia, todėl aktyviai analizuoja finansinę aplinką ir vykdo sektorių poreikių tyrimus.

„Vienas iš žingsnių šioje srityje – atliktas žemės ūkio sektoriaus finansavimo poreikių tyrimas. Remiantis jo rezultatais ir apskaičiuotu metiniu infliacijos vidurkiu, ILTE pateikė pasiūlymą Žemės ūkio ministerijai padidinti garantijos limitą iki 3 mln. eurų.

Šios rekomendacijos parengtos, siekiant užtikrinti, kad finansinė priemonė efektyviausiai atlieptų žemės ūkio sektoriaus poreikius ir skatintų jo tvarų augimą“, – portalui manoūkis.lt teigė ILTE atstovė.

Ministerija šį siūlymą vertina teigiamai ir jau derina su ILTE atitinkamus teisės aktų pakeitimus.

„Žemės ūkio ministerija linkusi pritarti šiam pasiūlymui. Kaip tik šiuo metu derinamas teisės akto, kuris reglamentuoja garantijų teikimą, pakeitimo projektas“, – portalui manoūkis.lt tikino Ministerija.

Ar ši riba pakankama? Pasak I. Beiliūnienės, 3 pastarųjų metų duomenys rodo, kad vidutinė projekto vertė siekė 241 tūkst. Eur, o vidutinė suteiktos garantijos suma – 95 tūkst. eurų.

„Tad padidinus maksimalų limitą iki 3 mln. Eur, būtų atliepta didžioji dalis žemės ūkio klientų lūkesčių“, – tikina ji. Vis dėlto taip mano ne visi.

Prašys sumą didinti iki 10 milijonų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis portalui manoūkis.lt sakė, kad siūlymas didinti maksimalią teikiamų garantijų sumą iki 3 mln. Eur – sveikintinas, tačiau nepakankamas žingsnis.

„Žinoma, geriau 3 nei 1 mln., bet mūsų prašymas būtų padidinti maksimalią ribą iki 10 milijonų. Investiciniai projektai šiandien yra tikrai labai brangūs, ypač fermų statybų. O kur dar didėjęs darbo užmokestis, degalai, statybinės medžiagos“, – vardijo LŽŪBA vadovas.

3 mln. Eur apyvartinėms lėšoms gal ir užtektų, tačiau investiciniams projektams, anot J. Sviderskio, net siūlomų 10 mln. Eur gali būti per mažai. Mat, norint pastatyti modernią, robotus turinčią fermą 300 ar daugiau karvių, tenka pakloti ir apie 15 mln. Eur ar net daugiau.

„Jeigu nebus skatinimo, teks atsisveikinti su pieno ūkiais – visu sektoriumi. Dabar dar ir tos ligos už sienos – mėlynojo liežuvio ir snukio-nagų. Tad būtinas reikšmingas dėmesys“, – priduria J. Sviderskis.

Garantijos: svarbūs skaičiai

Kiek anksčiau ILTE Žemės ūkio investicijų skyriaus vadovas Žydrūnas Burokas LŽŪBA nariams pristatė, kad dabar individualių žemės ūkio garantijų krepšelis žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriui sudaro apie 167 mln. eurų. 2024-aisiais šiam sektoriui suteikta daugiau nei 430 garantijų.    

Šiuo metu garantijos procentinis dydis siekia iki 80 proc. paskolos sumos. Nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. investicijų vertės.

Garantinė įmoka priklauso nuo paskolos paskirties ir rizikos, jos dydis svyruoja nuo 0,5 iki 7 proc. garantuojamos sumos:

• paskoloms investiciniams projektams įgyvendinti – nuo 5,3 iki 7 proc. (gali būti taikoma iki 75 proc. kompensacija);
• paskolos ES paramos lėšomis finansuojamiems investiciniams projektams įgyvendinti – nuo 1 iki 2,8 proc.;
• paskoloms žemei įsigyti – nuo 1,4 iki 2,8 proc.;
• paskoloms ir kredito linijoms apyvartinėms lėšoms papildyti iki 1 metų – nuo 0,5 iki 1,3 proc.;
• paskoloms ir kredito linijoms apyvartinėms lėšoms papildyti daugiau nei 1 metams – už kiekvienus kitus metus papildomai 0,3 proc.

Kol dar nepriimtas siūlymas dėl didesnės (3 mln. Eur) maksimalios teikiamų garantijų sumos, maksimali bendra garantijų suma vienam paskolos gavėjui siekia po 1,16 mln. Eur investiciniams projektams, apyvartinėms lėšoms ir lizingo paslaugoms.