Vilnius. Paukščių gripo protrūkis dideliame paukštyne visiems tik kartą priminė, kad ligos nesirenka nei kur, nei kada. Ant slenksčio jau ir mėlynojo liežuvio liga (MLL), su nerimu sutiktas pranešimas apie snukio ir nagų ligą Vokietijoje. Įtampos nemažai, bet asociacijų atstovai sako, kad iš įstaigų – tik tyla tarsi kapinėse.

Padėtis dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų aptarta parlamentinio Kaimo reikalų posėdyje. Situaciją pristatęs vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas pakartojo, kad situacija nėra paprasta, tranzitas iš Karaliaučiaus sustabdytas, bet MLL rizika išlieka didelė. 

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos ir Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis priminė, kad dėl snukio ir nagų ligos atvejo Vokietijoje Rusija uždraudė visos ES tranzitą ir teiravosi, ar numatyta kokių nors ribojimų ES ir Lietuvoje.

„Atsivežame pieno iš Latvijos ir Estijos, niekas nežino, gal ten anksčiau atsiras tų ligų. (...) Perdirbėjai ir iš Lenkijos, Latvijos, Estijos atsiveža gyvulių, paskui pas mus tos mašinos atvažiuoja. Ar bus kokių ribojimų, kad perdirbėjai neatsivežtų? (...) Kaip bus su produktais, jei perdirbėjai negalės išvežti produktų“ – klausė J. Vilionis, siūlydamas nepamiršti, kad, pavyzdžiui, ir veterinarai aplanko daug ūkių.

V. Kiudulas pabrėžė, kad esmė – biosauga. Anot jo, pats ūkininkas turi rūpintis, kad į jo teritoriją įvažiuojantis transportas būtų po dezinfecijos, neleisti ūkyje lankytis pašaliniams ir endeminėse šalyse apsilankiusiems asmenims.

Vyriausiojo veterinaro teigimu, šią savaitę susitikimus turi pradėti darbo grupė dėl biosaugos reikalavimų atnaujinimo atsižvelgiant į esamą situaciją. Vis dėlto, kol tai bus padaryta, gali užtrukti ir mėnesį.

Biosaugos svarbą pabrėžė ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas, konstatuodamas, kad kitų šakų gyvulininkystės ūkiuose į biosaugą nežiūrima taip, kaip afrikinio kiaulių maro pamokas atlaikiusiose kiaulių fermose. Anot jo, dar daug kur gali bet kas tiesiai iš užsienio važiuoti į ūkius, atvyksta lankytojų, keliauja kontrolieriai, asistentai, sėklintojai.

„Virusas nežino autoritetų, nepažįsta, kas yra ministras ar vyriausiasis veterinarijos gydytojas. Jis ateis bet kur. Prašymas – garsiai kalbėti apie prevenciją, biosaugos taisyklių laikymąsi, (...) nes tai yra bendro išlikimo sąlyga“, – kalbėjo A. Baravykas.

Vis dėlto nevisur biosauga gali padėti – mėlynojo liežuvio ligą platina mašalai. „Biologinio saugumo priemonės tikrai reikalingos, bet uodas neis per dezinfekcinį kilimėlį“, – kalbėjo Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas Arūnas Rutkauskas.

Jo žinomis, efektyvaus repelento prieš Culicoides genties mašalus nėra. „O jei vis dėlto yra, gal galima bendradarbiaujant su Lietuvos įmonėmis įvežti, sukurti, pagaminti. Pramonė, manau, daug ką gali“, – kalbėjo A. Rutkauskas.

Pasigendama informacijos ir pasiruošimo

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Nerijus Gricius teigė, kad matydami esamą situaciją gyvulių augintojai yra sunerimę, tačiau jis pasigedo daugiau informacijos, aktyvesnės jos sklaidos.

„Išgirstame problemas, kurias turėjome žinoti anksčiau. Pabandėme atsekti, kada tai prasidėjo. Tai, kad mėlynasis liežuvis aktyvėja, galėjome pamatyti jau vasaros pradžioje ir ėjo link mūsų šalies. Ieškant informacijos, ką daryti atsitikus, kaip apsisaugoti ūkiams – tai jos konkrečios nėra“, – pastabas trečiadienį vykusiame posėdyje sakė N. Gricius.

Jis taip pat teiravosi, ar MLL perduodama su sperma, embrionais, termiškai neapdorota mėsa.

Tai, kad informacijos apie link Lietuvos slenkančias ligas trūksta, teigė ir Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė, Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė. Ji apgailestavo, kad bendravimas su VMVT nutrūko, tad stinga greito informavimo apie protrūkius ar galimas ligas.

 V. Kiudulas teigė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos puslapyje informacija yra atnaujinta, išsprendus technines kliūtis naujienos dėl ligų bus išsiųstos ir visoms asociacijoms. 

Tai, kad apie ligą šnekama jau kurį laiką, bet priemonių vis dar jokių nėra, ūkiai nežino, kaip bus, pabrėžė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Tikra kapų ramybė, (...) nors liga jau ant slenksčio. Šiandien jau turime turėti susidėlioję visus planus ir priemones, ką darysime. 

Ką daryti tam ūkiui, kuris visą saugą turi, bet perdirbimo įmonės pieno iš jo nepirks. Tyli pieno perdirbimo įmonės, klausiu – jie nežino. Trečios šalys sako, kad pieno produktų neims. Ką turės daryti Padovinio ŽŪB su 40 t pieno kasdien? Ar yra planas, į kokį griovį reikės pilti? 

Jei mėlynasis liežuvis – vienaip, bet jei ateis snukio ir nagų liga ir visokie kitokie velniai. Užkasime? Ar pasiruošę utilizavimo įmonės priimti?, – sprendimus turėti jau dabar ragino J. Sviderskis.

Anot jo, būtina jau dabar galvoti, ką darys valstybė, kokias priemones taikys, kokie gali būti nuostoliai ir kas juos dengtų, kaip būtų žiūrima į projektinius įsipareigojimus, ką ūkiams tektų daryti su bankų paskolomis.

„Ką darysime, kai liga bus Kėdainių r., kai apibrauks spinduliu (apsaugos zonos, – red. past.) visą Lietuvą? (...) Ką darysime, kai reikės pasipjauti galvijus, neišvežti pieno. Man neramu, kodėl šiandien tokie ramūs pieno perdirbėjai?“ – klausė J. Sviderskis. Jis ragino kuo greičiau ieškoti vakcinų, nes vargu ar ateis kitoks štamas, nei yra Lenkijoje.

Grandinės sutrūkinėjo dėl vieno atvejo

Anksčiau susitikime aktyviai diskutuota ir dėl MLL galimo poveikio eksportui. V. Kiudulas tikino, kad produkcija būtų galima prekiauti, nes sertifikatuose nėra draudimo dėl MLL. Tiesa, jis sutiko, kad kai kurios valstybės vienašališkai priima sprendimus nesilaikydamos tarptautinių standartų, įvežti neleidžia, bet, anot jo, tai yra autoritarinės šalys.

Tai, kad išanalizavus sertifikatus paaiškėjo, jog eksportas nedraudžiamas, bet atskiros šalys gali sutraktuoti skirtingai, teigė ir pieno perdirbėjus atstovavęs Tomas Čepanonis. 

Anot jo, perdirbėjai tikrai neramūs, o dėl snukio ir nagų ligos įžvelgia didelį pavojų, logistikos grandinė jau stipriai trūkinėja.

„Ši liga iškreips viską visoje rinkoje. Atsiradus Vokietijoje tik vienam atvejui, visa perdirbimo sritis, grandinės persislinko. Ne tik vokiečiai negalėjo išgabenti į Jungtinę Karalystę, bet ir italai produktų, pagamintų iš vokiškos žaliavos. (...)

Logistikos grandinės stipriai trūkinėja. Į Mongolija produktai būtų pristatomi per 3 mėnesius, nes turėtume pristatytti per Kiniją. Į kitas šalis keliai išsiplėtė nuo vieno iki dviejų mėnesių. Ir partneriai negarantuoja, ar pavyks tai padaryti. Transporto kaštai išaugo. (...) Ir čia – tik nustačius vieną atvejį Vokietijoje“, – atidžiai vertinti situaciją siūlė T. Čepanonis.