Trakai, balandžio 22 d. Rekordiškai pabrangę grūdai grandinine reakcija pabrangino ir pašarus. Taupydami išlaidas ūkininkai ieško alternatyvų koncentratams, tačiau nenorintys pakenkti gyvulių sveikatai ir produktyvumui augintojai turėtų rinktis visaverčius pašarus ir balansuoti racionus pagal gyvulių poreikius.

Šėrimo specialistai pastebi, kad Lietuvos pieno gamintojai, šerdami galvijus, daro nemažai klaidų. Nors seminaruose dažnai akcentuojama visaverčio šėrimo svarba, ne visi į nuolat kartojamus patarimus atsižvelgia. „Dažnai augintojai gyvulius šeria ne pagal poreikius. Kai kurie bijodami medžiagų apykaitos ligų bijo duoti daugiau koncentratų, kiti atvirkščiai persistengia ir karves peršeria", - sako Virmantas Minkevičius, „Joniškio grūdų" galvijų šėrimo specialistas.

Geros receptūros galvijams skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose grūdinė dalis turi sudaryti apie 40 proc., visa kita - baltymų, mineralų ir vitaminų priedai. Renkantis kombinuotus pašarus galvijams, pirmiausia būtina ištirti žolinių pašarų kokybę. Be to, kokios sudėties kombinuotąjį pašarą pirkti priklauso ir nuo to, ar racione be žolių siloso yra kukurūzų siloso. „Jei racione nėra kukurūzų siloso, į kombinuotuosius pašarus pridedama kukurūzų grūdų. Kai kuriuose kombinuotuosiuose pašaruose yra tik rapsų išspaudų, kituose - tik sojų. Melžiamoms karvėms įmonė gamina net 12 receptų kombinuotuosius pašarus", - aiškina V. Minkevičius.

Jo nuomone, didžiausia šėrimo klaidų sukelta problema Lietuvoje - sutrikusi karvių reprodukcija, sumažėjęs jų vaisingumas. Pieno gamintojai daro didelę klaidą užtrūkusioms karvėms skirdami prastesnį šėrimą. „Dažnai joms pagailima duoti gerų mineralinių medžiagų ir vitaminų priedų, Ūkininkai perka pigesnius papildus, nesusimąstydami, kad jų sudėtis prastesnė, todėl veršelį auginančiai ir būsimai laktacijai besiruošiančiai karvei pritrūks maisto medžiagų. Tokiu atveju jai apsiveršiavus, ligų neišvengsime", - akcentuoja specialistas.

Pigesniuose papilduose parastai mažiau vitamino E, kuris yra būtinas užtrūkusioms karvėms, todėl iškyla nuovalų susilaikymo, mastito rizika. Karvės gali susirgti gimdos uždegimu, todėl jos sėklinamos vėliau. „Vėliau sėklinamos karvės gali nutukti, sutrinka medžiagų apykaita, jos gali susirgti kitomis ligomis. Labai svarbu stebėti jų įmitimą", - pataria V. Minkevičius, pastebėdamas, kad Lietuvoje karvės dažniausia nutunka antroje laktacijos pusėje. Kitas žingsnis, siekiant stabilaus ir didelio karvių produktyvumo, norint išvengti nuostolių - tinkama veršelių mityba ir priežiūra.

Pasak „Joniškio grūdų" generalinio direktoriaus Eugenijaus Taparausko, galvijų šėrimas - tebėra aktuali tema. Ūkininkams šviesti įmonė skiria nemažą dėmesį. Šią savaitę Trakuose vyko seminaras apie melžiamų karvių ir veršelių auginimo ypatumus. Olandijos pašarų gamybos kompanijų „Provimi" ir „Joosten B.V." specialistai Alardas Eselinkas (Allard Esselink) ir Larsas Gorisas (Lars Gorisse) apžvelgė kritinius karvių ir veršelių šėrimo momentus, pristatė naujus galvijų papildus.

Pasak Eugenijaus Taparausko, geros kokybės pašarai negali būti pigūs

Daugiau laktacijų - daugiau pieno

Kalbėdamas apie melžiamų karvių šėrimo svarbą A. Eselinkas akcentavo, kad svarbiausia, verčiantis pienininkyste prailginti karvių pieno gamybos laikotarpį, t. y. reikia siekti, kad jos būtų brokuojamos kuo vėliau ir duotų pieną kuo daugiau laktacijų. „Pavyzdžiui, jei karvė laikoma tik dvi laktacijas, iš jos gaunama iš viso 16 tūkst. kg pieno. Jei telyčia kainuoja 1 600 eurų, 1 kg pieno kainoje išlaidos telyčiai siekia 10 eurocentų. Jei karvė pieną duoda 4 laktacijas, išlaidos telyčiai būna dvigubai mažesnės", - akcentavo olandas.

Kad karvės ilgiau gyventų ir ilgiau gamintų pieną, būtų produktyvios, skirtingais laktacijos tarpsniais, kurių yra 5, jos turi būti šeriamos skirtingai. Šėrimo nukrypimai sukelia daug nuostolių padarančias ligas. Pasak A. Eselinko, dažniausiai karvės brokuojamos dėl vaisingumo problemų (25 proc.). Antroje vietoje tešmens (15 proc.), trečioje (10 proc.) - nagų ligos. Dėl blogo vaisingumo patiriama apie 350 eurų nuostolių vienai karvei. Mastitas atsieina 235, ketozė - 150 eurų vienai karvei. „Tinkamai organizavus šėrimą išlaidų kur kas mažiau", - sakė A. Eselinkas.

Labai dažnai netinkamai šeriamoms apsiveršiavusioms karvėms, ypač didelio produktyvumo, dėl netinkamo energijos balanso pradeda riebėti kepenys, t. y. išsivysto kepenų riebalinė distrofija. Jei kepenų veikla sutrinka, kyla ketozės rizika, gali užsisukti šliužas ir atsirasti kitų problemų.

Jų galima išvengti, duodant tam tikros sudėties papildų, pavyzdžiui, kepenų funkciją gerinančio priedo „LiFT", kurio sudėtyje yra cholino, niacino, metionino ir kitų medžiagų. Jo reikėtų duoti priklausomai nuo karvių įmitimo. Jei jos įmitusios normaliai, pakanka duoti 50 g „LiFT", o po apsiveršiavimo rekomenduojama norma po 100 g šimtą laktacijos dienų. „Apskaičiuota, kad priedams išleistas vienas euras duoda 2,4 eurus papildomų pajamų", - naudą įvardija A. Eselinkas.

„Pirmas žingsnis, siekiant apsaugoti karves nuo per didelės riebalų mobilizacijos - jų nenutukinti, ypač antroje laktacijos pusėje. Po apsiveršiavimo karvės turi gauti kuo didesnį energijos kiekį. Pasirūpinkite, kad jos būtų šeriamos kuo geresnės kokybės žoliniais pašarais. Venkite staigių raciono pokyčių", - patarinėjo A. Eselinkas

Antra dažnai pasitaikanti melžiamų karvių bėda - nagų ligos, kurios turi įtakos ir somatinių ląstelių skaičiui, t. y. sergančios nagų ligomis karvės gali susirgti ir mastitu, nes jos dažniau guli. Nagų ligomis sergančių karvių imunitetas silpnesnis. Nagų problemų galima išvengti ne tik įrengiant specialių medžiagų voneles, bet ir karves šeriant nagas stiprinančiais papildais. „Provimi" gamina specialų mineralų ir vitaminų priedą „Hoofguard". Acidozės profilaktikai į karvių pašarus reikėtų įterpti „Rupromin Balance".

Veršelių šėrimo rekomendacijos

Siekiant užtikrinti gerą veršelių augimą, labai svarbu tinkamai jį girdyti ir krekenomis, ir pienu. Pirmosiomis gyvenimo dienomis, jis turi gauti pakankamai krekenų, kuriose yra reikalingų medžiagų imunitetui susidaryti. Vyresnių veršelių šėrimui taip pat būtina skirti tinkamą dėmesį, nes nuo šėrimo strategijos ir pašarų priklauso, kaip išsivystys didysis prieskrandis. L. Goriso teigimu, kuo geriau girdyti veršelius - pienu ar pieno pakaitalais - tebėra karštų diskusijų tema.

„Girdymas pakaitalais turi daugiau privalumų negu pienu. Pirmiausia dėl to, kad pieno pakaitalas liesesnis negu pienas, jo veršeliai išgeria daugiau ir gauna daugiau maisto medžiagų. Be to, girdant pieno pakaitalais, paprasčiau paruošti tinkamos temperatūros (38-40 oC) gėralą, nelieka ligų pernešimo pavojaus. Girdomi pieno pakaitalais veršeliai anksčiau pradeda ėsti startinius pašarus, priauga daugiau svorio", - pieno pakaitalo privalumus vardijo specialistas.

Nuo praėjusių metų rugsėjo „Joosten B.V." į gaminamus pieno pakaitalus „Joosten Milk" įterpia specialios sudėties priedo „Nu Start". Jis pagamintas iš cinamono, rozmarino, raudonėlio, kalendros, čiobrelio, anyžių, česnako eterinių aliejų, probiotikų ir vitaminų. Šie produktai skatina žarnyno ir didžiojo prieskrandžio vystymąsi, didina apetitą.

Pasak Larso Goriso, nuo gimimo tinkamai prižiūrima ir šeriama telyčia turėtų veršiuotis 22-23 mėn. amžiaus, jos svoris turėtų siekti 570-610 kg. „Kiekvienas kilogramas žemiau šios ribos pirmos laktacijos primilžius sumažina 50 kg", - pabrėžė specialistas.

MŪ inf.