Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Ūkis
Dėl trąšų stygiaus galimai suprastės derlius
Pixabay.com nuotr.

Vilnius. Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų, kurių poreikis pavasarį gerokai padidėjo. Jų trūksta, nes mūsų šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina. Be to, jų vis sunkiau įsigyti ir iš Vakarų pardavėjų.

Pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus. Prognozuojama, kad rudenį derlius bus mažesnis, galimai pritrūks kai kurių maisto produktų. 

Kai kurie jau neturi trąšų  

Bioversija 22 02 02

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad dalis šalies žemdirbių be azoto trąšų liko tada, kai jų labiausiai reikia. Juk pavasarį dirva tręšiama būtent šia veikliąja medžiaga.

„Smulkieji ūkininkai anksčiau važiuodavo tiesiai pas tiekėją, didmenininką. Pirkdavo, kiek reikia, atsargų nekaupdavo, todėl dabar daugelis neturi nė gramo trąšų, skėsčioja rankomis ir nežino, ką daryti“, – BNS sakė jis.

R. Juknevičiaus teigimu, jam pasisekė, kad prieš du mėnesius įsigijo salietros už 616–650 Eur/t be PVM. Jis pabrėžė, kad prieš tai už tas pats kiekis kainuodavo apie 200 Eur, o šiuo metu kaina gali būti padidėjusi net ir 5 kartus. Anksčiau buvo galima pirkti trąšų iš Rusijos, Baltarusijos, Uzbekistano, buvo daug pasiūlos, o kaina – mažesnė.

Prieš metus paskelbti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistinių tyrimų duomenys rodo, kad 2017–2021 m. amonio nitrato (salietros) kaina Lietuvoje siekė 216–235 Eur/t be PVM.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tiek pasaulio rinkose, tiek į Lietuvą importuojamos trąšų kainos didėjo nuo 40 proc. iki 3 kartų.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad dėl aprūpinimo trąšomis problemų kilti neturėtų, tačiau sutinka, kad už jas galimai teks mokėti trigubai daugiau nei pernai. 

Anot parlamentaro, padidėjusius ūkininkų kaštus trąšoms galėtų kompensuoti parduota produkcija po javapjūtės. „Nemažai žiemkenčių pasėta rudenį, kai kainos buvo mažesnės, todėl juos pardavus kaštai bent iš dalies kompensuosis“, – sakė jis.

Perka vakarietiškas trąšas

R. Juknevičius sako, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ produkcijos šiuo metu įsigyti neįmanoma, nes ji šiuo metu neaprūpina šalies rinkos.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad į Lietuvą keliauja vakarietiškos trąšos, kurios čia naudojamos jau seniai. 

K. Starkevičiaus žiniomis, daugiausia trąšų į Lietuvą atvežama iš Belgijos gamintojų.

Tačiau R. Juknevičius sako, kad ir Vakarų gamyklos neturi reikiamo produkcijos kiekio, nes prognozuota, kad dėl išaugusios trąšų kainos ūkininkai šiemet jų naudos mažiau, nes neapsimokės finansiškai.

„Išankstinės būsimo grūdų derliaus supirkimo kainos nieko gero nežadėjo, manyta, kad bus tręšiama mažiau. Tačiau karo akivaizdoje grūdų kainos biržose šovė aukštyn, viskas pasikeitė“, – kalbėjo jis.

Lietuva trąšas eksportuoja 

Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ iki šiol Lietuvoje realizuodavo vos 7 proc. produkcijos ir nepanašu, kad artimiausiu metu kas nors keisis, sako bendrovės atstovas.

Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ skelbia, kad Lietuvoje realizuoja 24 proc. savo produkcijos, tačiau bent kol kas didelių pardavimo pokyčių nepastebima.

„Kalbant apie trąšų pardavimus Lietuvoje, ryškių pokyčių, lyginant su buvusiais sezonais, nepastebime. Tiesa, Latvijoje lietuviškų trąšų pardavimas nuolat didėja, nes kaimyninės šalies ūkininkai jau spėjo įvertinti operatyvų trąšų pristatymą iš gamyklos“, – BNS sakė 

Konsernui „Achemos grupė“ priklausančios įmonės „Agrochema“ komunikacijos specialistė Giedrė Raišienė sakė, kad padidėjusią paklausą patenkinti nelengva. 

„Kaip ir dauguma trąšų gamintojų pasaulyje, susiduriame su gamybos iššūkiais – dėl žiemos sezonu sumažėjusio Europos ir pasaulio gamyklų pajėgumo, staiga padidinti produkcijos kiekį ir patenkinti pavasarį padidėjusią paklausą itin sudėtinga, nekalbant apie logistikos iššūkius“, – teigė „Agrochemos“ atstovė.

LŪS pirmininko teigimu, apie dabartinę situaciją informuota Vyriausybė, tikimasi jos pagalbos.

„Gal yra galimybių visą likusį laiką, kol azotas bus svarbi prekė, padaryti taip, kad azoto gamykla Lietuvoje („Achema“ – red. past.) produkciją tiektų mūsų rinkai. Reikia pirkti tas dujas, trąšų savikaina tikrai bus didelė, bet be jų praradimų gali būti dar daugiau, jeigu rudenį kompensuoti maisto trūkumą“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Panaši idėja apie „Achemą“ šią savaitę svarstyta ir Seimo Kaimo reikalų komitete, tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atsakė, kad valstybei kištis nereikia – esą apklausa parodė, jog 80 proc. ūkininkų trąšomis apsirūpino.

„Informacija surinkta atlikus žemės ūkio specialistų regionuose ir trąšų pardavėjų apklausą“, – BNS teigė ministro atstovas spaudai Algirdas Igorius.

Anot jo, trąšų pritrūkę ir dėl to sunkumų patirsiantys ūkininkai galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, kurioms numatyta 25 mln. eurų.

Prasto derliaus nuojauta

LŪS pirmininko manymu, rudens derlių Europoje paveiks ir aplinkybė, kad ypač daug žemės ūkio produkcijos eksportuodavusi Ukraina karo sąlygomis negalės įvykdyti įsipareigojimų klientams. 

„Per karą maistas laikomas didžiule vertybe, viso pasaulio valstybės peržiūri savo maisto atsargas, jas ima kaupti eiliniai gyventojai, todėl žaibiškai išaugo produktų paklausa, o galimybės pasiūlyti tokį kiekį tampa globalia problema“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Jo teigimu, kai kurių Europos regionų ūkininkai baiminasi sausros, todėl tai irgi gali lemti mažesnį derlių. 

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais šalies žemės ūkyje sunaudota apie 315 tūkst. tonų mineralinių trąšų, iš jų daugiausiai – 185 tūkst. tonų – buvo azotinės trąšos, kalio trąšų suvartota apie 75 tūkst. tonų, fosfatų – apie 55 tūkst. tonų. Departamentas BNS informavo, kad ši statistika paremta žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų pateikta informacija.

Parengta: pagal BNS inf.
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos