Kaunas. Morkų, burokėlių ir svogūnų šiemet užderėjo ne prasčiau kaip pernai. Tačiau augintojai pabrėžia, kad šiųmečiai orai atskleidė vieną skaudžiausių ir grėsmingai augančių problemų - dėl apleistų ir netvarkomų melioracijos įrenginių dalis derliaus paskendo užlietuose laukuose.

„Visuose regionuose lietaus per daug, darbus trukdo. Net šiaurinėje šalies dalyje, apie Telšius, Šiaulius, kur lietaus jau reikėjo, nes dirva buvo per sausa kasti daržoves, ir tai ūkininkai skundžiasi, drėgmės pertekliumi", - sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Anot jos, šiemet nuo pat pavasario įvairūs nepalankūs veiksniai lydėjo daržovių augintojus. Šaltas pavasaris ir sausra stabdė dygimą, vėliau didžiojoje šalies dalyje dirvas merkė lietus, laukus semte ėmė. O kai kur - išbandymai sausra.

„Svogūnų, morkų, burokėlių derlius užaugo neblogas, tačiau didžiausi praradimai ten, kur vanduo užsistovėjo. Šiemet lietaus buvo tiek, kad net ten, kur yra melioracija, ji nesuveikė. O ten, kur jos nėra, dar aštresnė problema", - sako pašnekovė.

Z. Cironkienė teigia, jog su šia problema susiduria daugelis daržovių augintojų. „Daržininkai neturi daug žemės, o sėjomainos reikia. Sėjomainos privalumų šiais laikais augintojams jau nereikia aiškinti. Taigi pasodina ir žemesnėse vietose. O jose užprogramuota kaip ruletėje - jei sausi metai, bus gerai, jei šlapia - pražus derlius", - aiškina ji.  

Grėsmė iškilo svogūnams

Šakių rajone, Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje, Gustaičių kaime, ūkininkaujanti ir 135 ha žemės dirbanti Teresė Bankauskienė daržininkystės srityje ne naujokė. Daržoves augina jau dvidešimtmetį. Šiemet sėjo 4,5 ha svogūnų, 3 ha burokėlių bei 2,5 ha morkų.

„Labai įdomiai šiemet viskas auga. Pavasarį šalta, sausa buvo, sėkla nedygo. Dabar irgi problemų netrūksta. Man gal pirmą kartą, kad taip nesisektų rudenį. Prilijo, šlapia, į dirvą negalim įeiti", - skundžiasi ūkininkė.

T. Bankauskienė sako, kad jos praktikoje tokie metai pirmi, kuomet iki rugsėjo vidurio nebūtų pradėjusi daržovių derliaus imti.

Ūkininkė prisipažįsta labiausiai nerimaujanti dėl svogūnų. Mat iki šiol jų dar net rauti nepradėjusi, nes svogūnai dar nesubrendę. Paprastai jų derlių imdavusi rugpjūčio viduryje.

„Bijau, kad visko gali būti ir šiemet svogūnai gali likti ir nenuimti. Labai nebręsta, kakleliai dar neužsidaro. Jei bus blogi orai, nepavyks jų išdžiovinti. O kiek žinau, jei kaklelis neužsidaro, svogūnai nesilaiko, pūna. Galima tokius laukuose palikti", - bėdoja moteris.

Burokėlius jau ruošiasi kasti ir laukia, kada dirva pradžius. Ūkininkė sako, jog žemė gerokai įmirkusi ir reikėtų giedros kokią savaitę, kad būtų įmanoma dirbti. „Bet ir su burokėliais šiemet kažkaip kitaip - lapija dar žalia, matosi, kad vegetacija nesibaigė", - pasakoja ji.

Ūkininkė mano, kad morkų ir burokėlių šiemet prikas mažiau negu pernai. Paprastai morkų apie 50-60 tonų, o burokėlių apie 30 tonų iš hektaro prikasdavusi. Tačiau šiemet pastebi, jog gerokai didesnis kiekis mažų, nebespėsiančių užaugti šakniavaisių, kurie ir sumažins bendrą daržovių svorį.

Alinančią sausrą keitė liūtys

Šiaulių rajono Tvibių kaimo ūkininkas Antanas Baliutavičius iš viso dirba apie 100 ha žemės. 20 hektarų, skirtų daržovių auginimui, plote šiemet pavasarį pasėjo 3 ha burokėlių ir 1 ha morkų. Norėdamas pailginti realizacijos laikotarpį, augina įvairaus ankstyvumo daržoves.

Daržovių augintojas sako, jog tuo metu, kai visi skundėsi per dažnais lietumis, pas juos drėgmės pertekliaus nebuvo. Tik pastaruoju metu liūtims užėjus dirvose jau vanduo laikosi. „Mes daugiau sausrą nei drėgmės perteklių jutom. Tik dabar jau skęstam, dirbti šiomis dienomis nė negalim nieko - technika klipsta", - pasakoja A. Baliutavičius.

Vėlyvam derliui skirtas morkas sėjo gegužę. Jų dygimu ūkininkas nesiskundžia - sako, jog pasisekė pataikyti pasėti tuomet, kai drėgmės dirvoje netrūko. Tačiau vėliau, apie birželį, su sausra teko grumtis ir morkas laistyti.

„Dabar morkų laukas atrodo gražiai. Šakniavaisiai gal smulkesni nei įprastai, nes pavasarį sąlygos idealios nebuvo", - vertina ūkininkas.

Nepaisant orų sąlygų padiktuotų negandų morkų ir burokėlių derlių ūkininkas prognozuoja gal net kiek didesnį nei pernai. Praeitais metais morkų iš hektaro kasė po 80, burokėlių - apie 50 t iš hektaro.

Realizuoja daržoves mūsų šalies, Latvijos, Estijos turguose, sudaro sutartis su prekybos tinklais, parduoda viešojo maitinimo įstaigoms. Turi įsirengęs daržovių perdirbimo cechą ir apie 10 proc. produkcijos perdirba.

Pasak jo, burokėlių kaina šiemet kiek mažesnė už pernykštę, tačiau morkos pabrangusios. Mat pernai po 12 centų realizavo, o šiemet didmeninėje prekyboje ūkininkas gauna po 18-20 centų.  

„Daržoves auginti apsimoka, bet kad darbo jėgos labai nebėra. O su daržovėm nemažai rankų darbo. Be to, negana to, lenkai didelę konkurenciją sudaro. Sunku su jais konkuruoti, nes Lietuvoje PVM didesnis, o jie rinkos kainas diktuoja", - problemas rikiuoja ūkininkas.

Melioracijos spragos atsilieps dar skaudžiau

Vidmantas Kvedaras kartu su sūnumis Arnu ir Pauliumi Kėdainių rajone, Lančiūnavos kaime, šiemet užaugino 100 ha morkų ir 13 ha svogūnų. Tiesa, derliaus dar nenuėmė, tačiau vertina pagal laukuose šiuo metu esančią situaciją.

Svogūnus, pasak pašnekovo, paprastai tokiu metu jau nuėmę būdavo. Tačiau šiemet gerokai susivėlino dėl dar nesibaigusios šių daržovių vegetacijos, kurią oro sąlygos lėmė. „Be poros savaičių dar tikrai neišeis kasti svogūnų, nes jie dar auga. Kai tokie orai, yra nerimo. Matyt, kad natūraliai neišdžiovinsime ir padidės svogūnų auginimo išlaidos", - sako V. Kvedaras.

„Morkų derlius gana geras, gal net daugiau kaip pernai kasim. Nors dygimas iš pavasario prastas buvo. Bet paskui drėgmės gavo, derlius užaugo geras. Kol dar nekasta, konkrečiau pasakyti negaliu. Tiesa, derlių mažina užmirkę laukai. Kur stovi balos, morkos arba visai supuvę, arba papuvę galai", - V. Kvedaras sako, kad dėl tokių papuvusių morkų nemenka problema susidaro. Mat morkas kombainu kasdamas negali papuvusių atrinkti dėl didelio srauto ir patekusios tarp sveikų puviniu ir jas užkrečia.

Pasak daržininko, tokia dviprasmė situacija susidaro, kuomet pakankamai drėgmės daržovėms tarsi teigiamas veiksnys būtų, tačiau dėl prastos melioracijos laukai užmirksta, dalis derliaus žūna.

„Vyriausybė nekreipia reikiamo dėmesio į melioracijos problemą, o ji dar labiau atsisuka prieš mus. Dėl sugedusios melioracijos sistemos, iš viso nemelioruotų laukų jau dabar nebegauname derlių, kokie mūsų žemėse užaugtų. Vėliau bus dar prasčiau", - įsitikinęs pašnekovas.

Priverstinės išeiginės dėl užmirkusių laukų

„Užaugo šiemet neblogai ir morkų, ir burokėlių, ir svogūnų. Nors vasaros pradžioje sausra ir pakenkė, tačiau manau, kad derlius už pernykštį nebus mažesnis. Bet kad orai nuimti jo neduoda, dirvos įmirkę", - sako Algis Maračinskas, ūkininkaujantis Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje.

Tokios priverstinės išeiginės jam nelabai patinka, nes neatidėliotinų darbų sąraše - svogūnų rovimas. Mat laiškai jau nudžiuvę, svogūnai užsidariusiais kakleliais ir laikyti dirvoje jų nebetikslinga. Tačiau dėl lietaus, šlapios dirvos jų išdžiovinti tinkamai neišeina, o džiovyklos žmogus neturi. Nerimauja ūkininkas, kad svogūnų derliaus ėmimas jau vėluoja - rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje juos jau būdavo nukasęs.

Burokėliai, pasak ūkininko, jau matyti, kad užaugę, gražūs, tačiau jų kasti ir sandėliuoti dar neskuba - laukia kol atvės orai. „Dar per šilta. Į vėsinimo kamerą burokėlių negali vežti - netinka šiai daržovei. Kol kas jiems geriausia saugykla - žemė", - teigia A. Maračinskas.

Ūkininkas pastebėjo, jog vėlyvųjų veislių morkų šakniavaisiai kol kas mažesni nei būna užaugę rugsėjo viduryje. Tai, anot jo, greičiausiai šalto ir sauso pavasario pasekmė. Tačiau mano, jog laiko jiems paaugti dar yra.   

MŪ inf.