Raseiniai. Vaidas Nagreckis, 14 metų praleidęs emigracijoje Danijoje, dabar jau penktą sezoną salotas augina Lietuvoje. Pats Vaidas salotinių daržovių ūkyje Danijoje praėjo visą karjeros grandinę nuo darbininko iki ūkio vadovo. Sukaupęs solidų patirties bagažą, nusprendė sukurti analogišką verslą gimtinėje.

Grįžo į Lietuvą ir nuo 2013-ųjų, jau penktą sezoną, Plikių kaime, Ariogalos seniūnijoje, sėkmingai ūkininkauja - augina 7 rūšių salotines daržoves atvirame grunte. Praėjusį penktadienį Nagreckių ūkyje įvyko jau 18-ą vasarą organizuojamas tradicinis Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) renginys - seminaras viename iš pažangiausių daržininkystės ūkių.

Vaidas Nagreckis su žmona Irma modernų ūkį Plikiuose įkūrė 2013 m. ir salotas augina jau penktą sezoną

Šiemet salotų plotas ūkyje užima 32 ha. Sezono metu (o jis tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens) įdarbinama iki 60 žmonių. Įdiegti pažangūs pasėlių laistymo, auginimo, derliaus nuėmimo, prekinio paruošimo technologiniai sprendimai, įsigyta visa reikalinga technika, o produkcija pardavinėja didiesiems prekybos tinklams.

Salotų sezonas tęsiasi labai ilgai: pirmasis derlius pradedamas imti gegužės pradžioje, o baigiamas vėlai rudenį ar net žiemos pradžioje. Pernai lapiniai kopūstai (kalė) buvo nuimti gruodžio 29 dieną!

Tikisi būti išgirsti svarstant svarbius klausimus

Po itin moderniai tvarkomo, pavyzdinio V. Nagreckio ūkio apžiūros vyko diskusija „Ko reikia sėkmingam daržovių verslui?", kurioje kalbėta apie neišspręstus daržininkų skaudulius. LDAA direktorė Zofija Cironkienė pristatė daržovių sektoriaus pokyčius, situaciją rinkoje ir prognozes. Pabrėžta, kad stambiems daržininkystės ūkiams labai svarbios yra eksporto rinkos.

„Esame paskaičiavę, kad vidutiniškai 100 ha ir didesniam bulvių-daržovių ūkiui reikia iki 40 proc. produkcijos eksportuoti, o kai kuriems net ir 60 procentų", - sakė Z. Cironkienė.

„Norime priminti, kad sprendžiant bet kurį klausimą, susijusį su sektoriumi, turėtų būti atsiklausiama to sektoriaus dalyvių. Asociacijos atstovas turėtų būti įtrauktas į visus aukščiausio lygio komitetus, nes tik asociacija gerai žino, kas vyksta įvairių lygių daržininkystės ūkiuose", - kalbėjo LDAA direktorė Zofija Cironkienė

Kartu LDAA direktorė pasidžiaugė, kad vis drąsiau savo vietos rinkoje ieško ir ją atranda mažieji daržininkystės ūkiai. Mat dabar vartotojai labai rūpinasi savo mityba, sveikata ir grožiu, todėl daugelis ieško vietoje, mažame ūkyje išaugintų daržovių.

„Kokio kalibro bebūtų ūkis, labiausia džiugina tie ūkiai, kurie turi aiškias ūkio plėtros ir pardavimų vizijas. Tą matome lankydami ūkius, tą šiandien matėme ir Vaido Nagreckio ūkyje. Svarbu pasiekti balansą tarp išauginamo produkcijos kiekio, kokybės ir kainos turimai pardavimų rinkai", - sakė Z. Cironkienė.

Diskusijoje „Ko reikia sėkmingam daržovių verslui?" dalyvavo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, europarlamentaras Bronis Ropė, Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis

Praėjusieji metai daržininkams buvo sudėtingi visomis prasmėmis: visą sezoną laikėsi 30-50 proc. mažesnės produkcijos pardavimo kainos (išskyrus ūkininkų turgelius), mažėjo parama investicijoms, gąsdino nepalankūs sprendimai žemdirbiams mokestinėje sistemoje. Negana to, neįprastai šaltas pavasaris ir užsitęsusi prekyba komplikavo pavasarinius darbus, didino naujo derliaus savikainą.

LDAA valdybos pirmininkas ūkininkas Martynas Laukaitis pastebėjo, kad sėdint kabinete ir matant vien plikus skaičiukus, atrodo vienaip, o iš tikrųjų dažniausiai viskas yra kitaip. „Kad ir kalbant apie minimalaus atlygio didinimą. Štai grūdininkas, kuris dirba 700 ha ir turi 4 darbuotojus, visai nesibaimina, kad reikės kilstelėti minimalų atlygį, nes ir taip jo kvalifikuoti mechanizatoriai gauna kur kas daugiau. O mano ūkyje yra 400 ha žemės ir 100 darbuotojų. Net ir minimaliai keliamas valandinis įkainis man iš karto atrodo milžiniški pinigai", - atvirai kalbėjo M. Laukaitis.

Taip pat LDAA valdybos pirmininkas kėlė klausimus, kas tai yra tikroji kooperacija, ar ne pernelyg akcentuojama ūkių susietumo problema ir bandoma įžvelgti nusižengimą ten, kur jo nėra. Daržininkams labai svarbu, kad būtų sudarytas palankus fonas investicijoms, ypač būtina investuoti į saugyklas, prekinio paruošimo linijas, laistymo sistemas. Be to, reikia kažkaip spręsti darbo jėgos stygiaus problemą, nes daržininkystės ūkiams reikia labai daug darbo rankų, o priversti žmones dirbti našiai tapo beveik neįmanoma. Galbūt padėtį palengvintų darbininkai iš Ukrainos ar kitų šalių?

„Viena ranka tarsi ir skatinama kooperuotis, o kita mušama už tai", - sakė LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis

„Visos šitos temos man yra iki skausmo žinomos, tačiau kai kur perlenkiate. Tas pasakymas, kad valdžia nelaiko daržininkų sektoriaus prioritetiniu, yra neteisybė. Visose priemonėse daržininkystė yra įrašyta kaip prioritetinė sritis. Aišku, kaip sakoma, vien meilės neužtenka - reikia ir pinigų", - atsakydamas į daržininkų išdėstytas problemas kalbėjo ministras Bronius Markauskas ir prisipažino, kad jaučiasi „žiauriai durnoje" situacijoje: privalo šnekėti kaip ministras, nors pats puikiai žino ūkininko darbo sunkumus iš vidaus. Kartu jis pagyrė LDAA direktorę Zofiją Cironkienę, pavadindamas ją viena iš labiausiai žinomų lobistų Lietuvoje ir sakydamas, kad iš jos galima pasimokyti derybų meno.

Ministras žadėjo, kad nauja mokesčių sistema žemdirbiams nebus tokia skausminga, kaip jie įsivaizduoja, bet kuriuo atveju net ir padidinti mokesčiai liks mažiausi Europoje. Visi galų gale turi suvokti, kad gaudami pelną, privalo susimokėti mokesčiuos valstybei. Kartu ministras garantavo, kad tikrai nebus apmokestinti patys smulkiausi ūkininkai, tik kol kas deramasi, iki kokio pajamų lygio ūkiai bus laikomi smulkiaisiais.

Krapų su sumažėjo, moliūgų padaugėjo, lyderiauja burokėliai

Šiemet Lietuvoje deklaruota 12 387,55 ha bulvių ir 4 785,71 ha daržovių. Bulvių plotai sumažėjo 1 577 ha arba 11,3 proc., pagrindinė to priežastis - tebesitęsiantis Rusijos embargas ir mažėjantis bulvių vartojimas. Deklaruotų daržovių plotai sumažėjo 645,5 ha arba beveik 12 proc. (LDAA narių bendras daržovių plotas išliko nepakitęs).

Galima spėti, kad daržovių pasėlių plotai sumažėjo dėl didesnės išmokų „medžiotojų" kontrolės. Pavyzdžiui, pernai buvo deklaruota nesuvokiamai didelis kiekis - net 864 ha - krapų, o šiemet krapų pasėliai susitraukė iki 173,45 ha (asociacijos nariai augina tik 6,5 ha krapų). Tačiau smarkiai (net 2,5 karto) padidėjo moliūgų plotai - jų šiemet deklaruota beveik 208 ha (iš jų asociacijos narių - 9,5 ha). Profesionalūs daržininkai sako, kad moliūgai irgi gali būti palyginti lengvas augalas išmokų „medžiotojams" - pakanka įkišti vieną sėklą į kvadratinį velėnos metrą ir deklaruoti tai kaip moliūgų pasėlį.

Salotos Iceberg, Bionda, Multi Bionda, Rosso, Multi Rosso, Romaine, Mini Romaine, Frillice, Frisse, Pekino kopūstai, lapkotiniai salierai, mažieji špinatai, lapiniai kopūstai ir smailieji kopūstai - V. Nagreckio ūkyje auginamas labai platus salotų asortimentas

Iš pagrindinių daržovių šiemet vėl, po pernykščio stabtelėjimo, labiausiai didėjo burokėlių plotai - tai pirma pagal deklaruotus plotus auginama daržovė Lietuvoje, užimanti beveik 935 ha. Pastebima tendencija, kad burokėlius labai mėgsta auginti jaunieji ūkininkai, matyt dėl jų populiarėjimo visoje Europoje ir dėl susidariusios nuomonės, kad tai palyginti lengvai užauginama daržovė (deja, tai nėra tiesa). Patyrę daržininkai nuogąstauja, kad taip sparčiai didėjant plotams, dalis naujų augintojų burokėlių gali neparduoti.

Svogūnų plotai tai pat šiek tiek didėjo ir šiemet siekia 671,5 ha, o štai morkų plotai palyginti su pernai metais sumažėjo 86,18 ha ir šiemet sudaro 655 ha. Tą faktą, kad morkų auginama mažiau, galima paaiškinti išaugusiais reikalavimais morkų kokybei - paklausios tik plautos, labai geria išlaikytos morkos. Baltagūžių kopūstų plotai taip pat šiek tiek sumažėjo ir šiemet jų auginama 596,6 ha.

Vertinant mažesniais plotais auginamų daržovių pasėlių pokyčius, konstatuojama, kad didėjo brokolių, česnakų, cukinijų, ridikėlių, rūgštynių, špinatų, ropių, šparagų, krienų plotai, o mažėjo lauko agurkų (beveik per pusę), kininių kopūstų, žiedinių kopūstų, porų, salotų, ridikų, rabarbarų plotai.

MŪ inf.