Vilnius. Europos Sąjungoje kilus perteklinės kiaulienos produkcijos krizei, pusė Lietuvos kiaulių augintojų svarsto nutraukti veiklą, sako šio verslo atstovai.

Tuo tarpu žemės ūkio ministras teigia, jog kreiptasi į Europos Komisija dėl rinkos reguliavimo priemonių ir prašoma didinti valstybės pagalbos lubas.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) tarybos pirmininko Jono Žultausko, daugiau nei pusė iš 40 asociacijos narių – apie 20 ūkių, kurių bendra apyvarta siekia apie 150 mln. eurų, svarsto apie veiklos stabdymą.

„Mes neblefuojame. Manau, kad atėjo laikas galvoti apie veiklos stabdymą, juo labiau, kad jis mažiausiai užtruks pusę metų, kol tas kiaules realizuosime“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė J. Žultauskas, pridurdamas, kad užteks pusmečio ir jų nebeliks.

Anot LKAA direktoriaus Algio Baravyko, ES rinkoje atsiradus kiaulienos pertekliui, Lietuvoje jos kaina nukrito žemiau savikainos.

„Po 50 eurų prarandame nuo kiekvienos parduotos kiaulės. Padauginame šį skaičių iš 20 tūkst. per savaitę realizuojamų kiaulių – milijoną eurų praranda visas sektorius. Tai kiek tų savaičių truks, tiek tų milijonų reikės“, – kalbėjo A. Baravykas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus A. Baravyko teigimu, kiaulių supirkimo kainoms kas mėnesį krentant žemyn, už gyvo svorio kilogramą jau mokama tik 70 centų – beveik dukart mažiau nei savikaina (manoūkis.lt archyvo nuotr.)

„Jei būdami žemės ūkio šalimi dar turime ambiciją ateityje aprūpinti savo vartotojus šalies augintojų išauginta kiauliena, turi įsijungti ir Vyriausybė, ir kitos valstybės institucijos. Jei padėtis nesikeis, mes neatlaikysime“, – teigė asociacijos direktorius.

Kiaulių augintojai prašo ir Konkurencijos tarybos pagalbos, nes prekybos centruose vietinė kiauliena yra beveik dvigubai brangesnė nei atvežtinė. 

„Mes matome, kad iš brangesnių rinkų kiauliena važiuoja į pigesnę rinką, tai yra pas mus. Tuo tarpu mūsų pačių produkcija parduotuvėse išstatoma tokiomis kainomis, kad jos yra nepatrauklios pirkėjui, o Lietuva tapo pigiausios kiaulienos supirkimo punktu“, – teigė A. Baravykas.

Krizė kilo Kinijai greičiau nei prognozuota atgaivinus savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro sukeltos krizės ir užtrenkus duris didžiausioms ES kiaulienos eksportuotojoms – Vokietijai ir Ispanijai. Padėtį sunkina ir pabrangę pašariniai grūdai bei soja, energetiniai ištekliai. Lietuva pasigamina 50 proc. jos poreikiams būtinos kiaulienos. 

Ministras: prašoma didinti valstybės pagalbos lubas

Vėliau komentuodamas susidariusią padėti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad problemą bandoma spręsti Europos Komisijos (EK) prašant padidinti valstybės pagalbos arba vadinamas de minimis lubas. 

Anot K. Navicko, situacijai blogėjant, EK pažadėjo taikyti rinkos reguliavimo priemones, ministerija taip pat prašys Vyriausybės pratęsti laikinas pandemines pagalbos priemones kiaulių augintojams.

„Kaina yra nukritusi ir krenta visoje Europos Sąjungoje dėl rinkoje atsiradusio kiaulienos pertekliaus. Prašome Komisijos įvesti rinkos reguliavimo priemones, Komisija pažadėjo, kad atsižvelgs į situaciją jei ji atsiras iki kritinės ribos“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

Pasak žemės ūkio ministro K. Navicko, kiaulienos sektorių paremti sudėtinga, nes didžioji ūkių dalis jau yra pasiekę valstybės pagalbos lubas (manoūkis.lt archyvo nuotr.)

„Lubos nėra peržiūrėtos ilgą laiką, apie tai kalbėjome su EK ir prašėme jas padidinti, peržiūrėti. Bet čia susiplakė keli dalykai dėl kovido ir rinkų perskirstymo, nes vienose valstybėse kiaulių maras, kitose užsidarė Kinijos rinka. Kadangi kiaulės užauginimo periodas nuo pradžios iki pabaigos yra dešimt mėnesių, todėl atsiranda rinkoje perteklius ir čia yra bėda“, – sakė ministras.

„Ką daryti – yra rinkos reguliavimo priemonės ir tikimės, kad EK padės, antras dalykas, mes tą darome ir dėsime pastangas, kad atsirastų ir ženklas lietuviškai kiaulienai, to solidarumo reikia“, – pridūrė jis. 

Pasak K. Navicko, net ir dabartinėmis sąlygomis Lietuva neužsiaugina tiek kiaulienos, kiek suvartoja, todėl ji įsivežama. Anot jo, dėl sektoriaus padėties toliau bus kalbama ES ministrų taryboje lapkritį. 

BNS inf.