Kauno r. Jauno ūkininko Audriaus Jurevičiaus uogininkystės ūkyje Tvarkiškių kaime jau trečią vasarą 1,5 ha plote sirpsta desertinės braškių veislės. Šiųmetis braškių derlius trečdaliu mažesnis negu įprastais metais, daugiausiai žalos padarė šalnos ir sausi, karšti orai, mat vienu metu pradėjo nokti skirtingo ankstyvumo veislės.

A. Jurevičius savo ūkyje augina 7 desertinių braškių veisles, kurių šviežiomis uogomis galima mėgautis nuo birželio iki rugpjūčio vidurio. Šiemet braškių sezonas prasidėjo birželio 6 dieną, nors pirmųjų uogų tikėtasi sulaukti anksčiau. Deja, stiprios, iki – 7 °C šalnos gegužės 5–10 dienomis „nukando“ 60 arų braškyno.

Šalnų nukankintas braškes toliau vargino karščiai

Nušalo pačių ankstyviausių veislių – Flair, Vibrant ir Rumba – net 99 proc. žiedų. Iš dalies, apie 60 proc., nušalo ir Asia veislės žiedų. Po to pažeistus šalnų braškių žiedus paveikė dar ir puviniai, teko panaudoti fungicidus.

Nušalę žiedai

Tuo metu apie 1,5 mėnesio tęsėsi dar ir sausros, visiškai nelijo. Ūkininkas nuo šalnų bandė gintis laistydamas braškyną, ankstyvąsias braškių veisles dengė agrodanga, bet naktimis vis tiek jų žiedai nušaldavo. Pasirodo, kad braškių dengimas agrodanga apsaugo tik mažesnių, nuo – 1 iki – 3 °C, šalnų. Pasak A. Jurevičiaus, labai gaila, kad draudimo kompanijos visai nedraudžia braškynų nuo šalnų.

Audrius Jurevičius dalinasi patirtimi su kitais augintojais

Po to prasidėjo karščiai ir visos braškių veislės pradėjo nokti vienu metu. Dabar dera vėlyvos veislės: Faith – nokinanti saldaus skonio uogas; itin stebina super stambiomis uogomis išsiskirianti Kristina (praeitų metų atradimas); Malvina – itin derlinga, vėlyva veislė, šiemet deranti kartu su vidutinio ankstyvumo veislėmis. A. Jurevičius kokybiškas braškių uogas parduoda po 3–5 Eur/kg.

Braškyne mėgsta pauogauti ir paukščiai. Apsaugai nuo jų naudoja vanago pavidalo baidykles – aitvarus. Pirmus metus šios baidyklės tikrai gąsdino paukščius, šiemet veikė mažiau efektingai. Ūkininkas pastebi, kad kai aplink laukuose nušienaujamos pievos, paukščiai persikelia ten, tada braškėms mažiau pavojaus.

Braškės ant plėvelės – lengvesnė priežiūra

A.Jurevičius braškes augina ant dvispalvės agrotekstilės dangos. Tamsioji pusė klojama į apačią (kad neaugtų piktžolės), o balta išorinė apsaugo dirvą nuo pernelyg didelio įkaitimo, po ja žemė 2–3 °C vėsesnė negu neuždengta dirva.

A. Jurevičiaus laukuose dabar dera vėlyvos veislės

Pasak augintojo, dvispalvė ilgaamžė sintetinė plėvelė yra austinė – laidi orui ir drėgmei, ji brangesnė už grynai juodą, kurią taupumo sumetimais dažniausiai renkasi braškių augintojai. Juodos spalvos plėvelė itin karštą vasarą labai įkaista, po ja žemė pasiekia net 50 ^°C karštį, todėl nuo aukštos temperatūros braškių šaknys gali apdegti, o jei dar ir žemė labai šlapia, tai ir iššusti.

Auginant braškes ant baltos plėvelės, uogos geriau apšviečiamos saulės (nes balta spalva atspindi saulės spindulius), jos išauga nepalyginamai gražesnės ir saldesnės negu sodinant ant juodos plėvelės arba įprastai dirvoje. Jei braškės jau pasodintos ant juodos plėvelės, kad mažiau įkaistų žemė A. Jurevičius pataria juodą plėvelę pridengti šiaudais.

Kristina uogos didelės išlieka per visą sezoną.

Pasak augintojo, sodinant braškes ant plėvelės, be minėtų privalumų, uogos išauga švarios, mažiau reikia laistyti ir lengviau prižiūrėti braškyną. Per išpjautas plėvelėje skylutes (kur pasodinti daigai) išaugusias piktžoles ravi 4–5 kartus per sezoną, nes nenaudoja herbicidų. Tokiu būdu ir uogos išauga sveikesnės, be chemijos.

Laistymo sistema palengvina priežiūrą

Braškyneįrengta laistymo sistema, šiemet tikrai pasiteisino per karščius ir sausras. Laiku palaisčius braškes, išauga didesnės uogos ir dera gausiau, o tuo pačiu augalai laiku sukraus ir žiedinius pumpurus kitų metų derliui. Laistymui vandens sunaudojama 4–5 kartus mažiau, o taip pat ir 4 kartus mažiau trąšų negu tręšiant sausomis trąšomis. Trąšų tirpalas paduodamas prie augalų šaknų, taip greičiau pasisavinamos maisto medžiagos.

Braškyne auga pirmametės, antrametės ir trečiametės braškės. Vėliau braškių derlius mažėja, todėl A. Jurevičius kiekvieną pavasarį dalį braškyno įveisia naujai, sodina A + kategorijos frigo braškių daigus. Tada dar vasaros pabaigoje galima sulaukti pirmojo uogų derliaus parduoti.

Šiemet dėl karščių, kad nenualintų pasodintų augalų, planuoto pirmamečių braškių derliaus atsisakė – išskynė žiedus, leido kereliams sutvirtėti ir pasiruošti kitų metų derėjimui. Pernai mėgino auginti, bet nieko iš to nelaimėjo, mat dėl kaitrios saulės ir menkos lapijos nudegė jaunų augalų uogos.

Augintojas braškes veisia ir vasaros pabaigoje–rugpjūtį, o jų derliaus sulaukia jau kitą vasarą. Po braškių 3 metus leidžia dirvai pailsėti ir atsigauti: augina sideratinius augalus: rugius, rapsus, garstyčias, serenčius.

MŪ inf.