Kauno r. Prieš kelias dienas Vandžiogalos seniūnijos Pociūnų kaimo ūkininko Petro Keparučio laukuose buvo pradėti kasti žieminiai česnakai. Šiemet jis planuoja prikasti daugiau kaip pusantros tonos ekologiškų česnakų ropelių. Pasak ūkininko, galėtų jų priauginti dešimteriopai daugiau, jei tik būtų garantuotas dėl pardavimo.

Sūnui ūkyje patarimais nuolat gelbsti tėtis Virgilijus Keparutis. Kol laukuose verda darbas, V. Keparutis sutinka papasakoti apie ekologiškų česnakų auginimą - palyginti naują šaką ūkyje: šiemet kasamas ketvirtasis česnakų derlius. Anksčiau daug metų Keparučiai augino braškes. Bet ilgainiui suprato, kad tai kruvinas darbas (vien ravėjimo kiek!), o pinigai, galutinai suskaičiavus pelną, nėra jau tokie viliojantys.

Česnakai auginami sudvigubintomis eilutėmis 90 cm pločio tarpueiliais

Česnakai į ūkį atėjo tarsi netyčia, bet įsitvirtino ilgam. Keparučiai pirko ropelių auginimui iš aplinkinių ūkių, o iš Sodininkystės ir daržininkystės instituto įsigijo kelias galvutes lietuviškos veislės Žiemiai česnakų. Kad būtų greičiau, Žiemius pasidaugino sėklomis. Žiedynkočius su bręstančiomis sėklomis nupjauna, suriša į ryšulėlius ir pakabina džiūti palėpėje.

Rudenį česnakų sėklas pasėja. Kitą vasarą nukasa „geruliukus", kuriuos rudenį (atrinkę tik tuos, kurie siekia ne mažiau kaip 10-12 mm) sodina į dirvą ir dar kitą vasarą jau kasa normalaus dydžio česnakų ropeles. „Na, ne didesnės negu 60-70 g. O jei pasodini 20-25 mm dydžio, jau išauga per 100 g ropelės", - skirtumus paaiškina V. Keparutis. Iš sėklų galima pasidauginti česnakų sodinamosios medžiagos daug greičiau, negu sodinant skiltelėmis: Žiemių ropelėje būna 7-8 skiltelės, žiedyne subręsta 100 sėklų.

Štai tokie išsiskleidę žiedai signalizuoja, kad metas nuimti česnakų derlių

Normalus česnakų derlius yra apie 10 t/ha. Bet, tarkime, Egipte jų užauginama apie 25 t/ha. Didinti savo derlių P. Keparutis planuoja gerindamas žemę žaliąja trąša. Itin gerai česnakai turėtų augti po dvejus metus augintų dobilų. Dobilai labai agresyvūs, jie ilgainiui nustelbia visas piktžoles, labai išpurena dirvą, padidina joje azoto kiekį.

Petro Keparučio ūkis - tarsi nedidelė 18 ha ekologiška sala, apsupta aplink intensyviai prižiūrimi stambių ūkininkų pasėlių. Iš vieno jų prieš kelerius metus V. Keparutis atsiėmė 5 ha žemės. „Trejus metus paskui mane dirbant žemę neskrido nei varnos, nei kirai. Nieko nesupratau - kaip čia taip. Buvau įpratęs, kad visada ariant debesys paukščių aplinkui suka ratus. Ogi pasižiūrėjau atidžiau į žemę - ten nei sliekiuko, nei kirminuko. Trejų metų prireikė, kol dirvoje vėl atsirado gyvybės", - prisimena V. Keparutis.

Tik subrendę česnakai įgauna tikrą skonį

Kasti žieminius česnakus reikia tada, kad susprogsta jų žiedynai (lauke specialiai keli žiedynkočiai paliekami nenuskinti). Apie tinkamumą kasti galima spręsti ir pagal lapus - kai būna nudžiūvę 50 proc. lapų, augalai būna subrendę.

Nukasti česnakai surišami į ryšulius ir pakabinami džiūti pastogėje. Džiovinti reikia būtinai pavėsyje, išdžiūsta per savaitę (jei orai lietingi, padžiovinti tenka ilgiau). Tada kiekvienam česnakui nupjaunamos šaknelės, nurėžiamas stiebas ir rankomis nuvalomi išoriniai lukštai. Tokia ropelė jau paruošta realizacijai. Laikyti česnakus reikia vėsiai ir sausai.

Česnakuose yra seleno ir germanio, todėl jie itin vertingi žmogaus organizmui

Keparučiai česnakus parduoda ne turguje, bet ekologiško maisto parduotuvėms Vilniuje ir Kaune bei per programą „Merkio produktai". Būtent per pastarąją realizuojama didžioji dalis Pociūnų kaime užaugintų česnakų.

Sodinti žieminius česnakus reikia maždaug apie spalio 10 d. Bet jei labai šilti orai, sodinimą reikėtų nukelti - tarkime, pernai česnakai sodinti spalio 22 d. Sodinimas - laikui itin imlus darbas. Būtina kviestis talką, nes vienas žmogus visą dieną dirbdamas labai sąžiningai gali pasodinti 5 000 skiltelių.

„Nukasti česnakai surišami į ryšelius ir mažiausiai savaitę džiovinami pastogėje", - paaiškina Virgilijus Keparutis

Keparučiai sodina rankomis ne tik todėl, kad nusipirkti sodinamąją būtų per brangu, bet ir todėl, kad taip pavyksta pasodinti kokybiškiau. „Juk sodinamoji sodina skilteles bet kaip, nebūtinai šaknelėmis žemyn. Kartą dariau eksperimentą: bet kaip sumečiau skilteles į vagutę. Ir ką jūs manote - derlius iš tos vietos buvo perpus mažesnis", - patirtimi dalijasi V. Keparutis.

Augant česnakus, būtina dažnai purenti tarpueilius - tai tarsi laistymas be vandens. Žinoma, ir efektyviai sunaikina piktžoles. Tad tenka ravėti tik eilutes prie pat česnakų. V. Keparutis pasvajoja ir apie česnakų selekciją. Šios svajonės realios, nes daug metų jis dirbo mokslinį darbą - buvo braškių selekcininkas. Tad ką gali žinoti - galbūt po kelerių metų greta garsiųjų lietuviškų česnakų veislių Žiemių ir Vasarių atsiras ir nauja, sukurta Keparučių ūkyje.

Kai po dobilienos kitąmet bus pasodinti česnakai, tikimasi svaraus derliaus padidėjimo

MŪ inf.