Kaunas.Kooperatyvų junginį „Lagrenas“ sudaro beveik 500 ūkių, bendras narių dirbamos žemės plotas siekia 100 tūkst. ha, užauginamos produkcijos realizuojama daugiau negu 400 tūkst. tonų, bendra metinė apyvarta perkopė 150 mln. eurų. 

Trečius veiklos metus skaičiuojantis žemės ūkio kooperatyvas „Lagrenas“ vienija aštuonis stiprius šalies kooperatyvus: „Radviliškio aruodas“, „Šiaurės aruodai“, „Panevėžio aruodas“, „Jukagros“, „Joniškio aruodas“, „Viduklė“, „Pienas LT“ ir „Šiaulių aruodas“.

Kooperatyvo vardas garsiai nuskambėjo žemdirbių bendruomenėje baigiantis 2021-ųjų vasarai, kai Valstybinė augalininkystės tarnyba išimties tvarka leido tiekti rinkai 600 kg herbicido Salsa, kuris buvo skirtas 24 tūkst. ha plotą užimantiems kooperatyvo narių žieminių rapsų pasėliams.

„Kadangi šiemet nė viena kompanija Salsos nesiryžo registruoti, ėmėmės iniciatyvos. Politiškai tai buvo sunkus sprendimas, visa aplinka ūžė, buvo daug kitų gamintojų ir jų produkcija prekiaujančių įmonių pasipriešinimo. Tai pigus ir efektyvus produktas, kurio mums būtinai reikėjo. Tiesą sakant, pradėdami šį darbą ir patys netikėjome, kad pavyks, todėl rezultatu tikrai apsidžiaugėme“, – prisipažįsta kooperatyvo „Lagrenas“ administracijos vadovas Erikas Butnoris. 

Suprato, kad vieni kitiems – ne konkurentai

Kooperatyvų junginio „Lagrenas“ (beje, esperanto kalba „le gren“ reiškia grūdai) užuomazgos pradėjo ryškėti maždaug prieš septynerius metus. „Tąkart viename susitikime su kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generaline direktore Jurita Zubauskiene aiškiai supratome, kad mes vieni kitiems – tikrai ne konkurentai. Darome tuos pačius darbus, vykdome tas pačias funkcijas ir galbūt galime padėti vieni kitiems“, – prisimena E. Butnoris. 

Taip gimė idėja konsoliduoti didesnius įsigyjamų pesticidų, sėklų, trąšų kiekius. Po kelių sėkmingų projektų prie pirkimų prisidėjo ir daugiau kooperatyvų. Ilgainiui kartu dirbo jau 4, netrukus 5 kooperatyvai – tiesiog veikė vienas kitam padėdami. Po kelerių bendros veiklos metų 2019 m. vasarį nuspręsta oficialiai įteisinti kooperatyvų junginį „Lagrenas“. 

Kontraktų vykdymas – kolektyvinė atsakomybė

Pirmaisiais „Lagreno“ veiklos metais pagrindinis darbas buvo pesticidų ir trąšų pirkimai, antraisiais – grūdų pardavimai. Dabar didžiąją kooperatyvo apyvartos dalį sudaro būtent prekyba grūdais, iš kurių 99 proc. užauginta kooperatyvo narių. Grūdų prekybos apimtis būtų galima didinti, priimti ir ne kooperatyvų narių užaugintą produkciją, tačiau tuomet reikėtų plėsti administracinį padalinį, kuriame dabar dirba 7 darbuotojai. 

Šiais metais didžioji dalis grūdų parduodama pagal išankstinius kontraktus, nes taip paprasčiau sugeneruoti didelius produkcijos kiekius. Ūkininkai, priklausantys kooperatyvams, dirba jau ne pirmus metus ir gerai žino, kad grūdų pardavimai pagal išankstines sutartis gali ir pradžiuginti, ir nuvilti. Šis sezonas būtent toks – šiek tiek nuviliantis: artėjant javapjūtei, grūdų kaina biržose šoktelėjo į viršų ir toliau nesiliovė kilti.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų nariai yra sąmoningi žemdirbiai. Neatsirado tokių, kurie, pasikeitus situacijai rinkoje, pradėtų ieškoti galimybių išsisukti nuo įsipareigojimų parduoti grūdus už iš anksto fiksuotą kainą, nors biržose tuo metu akis badė didesni skaičiai. Sutartys vykdomos šimtu procentų, nes visi suprantame, kad tai kolektyvinė atsakomybė“, – garantuoja „Lagreno“ vadovas. 

Parduodant grūdus bendradarbiaujama su daugeliu šalyje veikiančių grūdų supirkimo įmonių. „Mokomės tapti teisingu ir patikimu partneriu, visiškai atsakingu už teikiamų grūdų kokybę. Juk kooperatyvas tam ir yra, kad galėtų greitai pateikti reikiamą kiekį atitinkamos kokybės grūdų. Turime išmokti tiksliai valdyti kokybinius parametrus“, – pasakoja E. Butnoris ir priduria, kad ateities tikslas yra kontroliuoti visą grūdų gamybos procesą – nuo dirvožemio paruošimo iki grūdų pristatymo į laivą.

Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano ūkis“ spalio mėnesio numeryje

MŪ inf.