Trakų Vokė. Pastaraisiais metais bulvių maro sukėlėjo grybo agresyvumas padidėjo. Pirma, liga gali vystytis daug greičiau: vegetatyvinis ligos vystymosi ciklas anksčiau trukdavo 4-5 dienas, o dabar pakanka 3-4 dienų. Antra, grybas gali produkuoti daugiau sporų, todėl liga plinta greičiau. Ir trečia, padidėjo grybo sporų sugebėjimas užkrėsti augalus.

Pasak LAMMC Vokės filialo vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Asakavičiūtės, ši liga Lietuvoje pasireiškia kasmet. Dėl jos ūkiuose dažnai netenkama 25-30 proc. derliaus, o maro epifitotijos metais bulvių derlių liga gali sumažinti 50 proc. ir daugiau.

Bulvių maras (Phytophthora infestans) - viena žalingiausių bulvių ligų, labai greitai plintanti palankiomis sąlygomis, kur vasarą būna aukšta santykinė drėgmė, vėsios naktys ir šiltos dienos. Liga pažeidžia visas augalo dalis: gumbus, stiebus, lapkočius, lapus, viršūninius ūglius, kai kada - pumpurus ir uogas. Bulvių aktyvaus augimo tarpsniu liga sunaikina lapiją ir dėl to mažėja gumbų derlius. Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasimato po 4-10 dienų, o palankiu oru, ypač jautrių veislių bulvėse, net po 3 dienų.

Palankios sąlygos ligai plisti: vėsūs orai, naktinės rasos, rūkai, vidutinė oro temperatūra 15-21 ^oC, didesnė kaip 75 proc. santykinė oro drėgmė. Maro sukėlėjas plinta per orą, gumbus, dirvą. Ši liga ypač pasireiškia lietingu oru antroje vasaros pusėje. Kai didelė drėgmė, šiltu oru bulvių maras per porą savaičių gali sugadinti visus bulvių lapus ir smarkiai apkrėsti gumbus.

LAMMC Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Asakavičiūtė

Kaip atpažinti marą? Pirmi požymiai - nuo lapų kraštų plintančios rudos dėmės. Apatinėje lapų pusėje susidaro baltai pilka grybo konidijų veja, primenanti pelėsius. Konidijų galuose esančias sporas oras, vėjas ar lietus išnešioja ant kitų augalų. Kai temperatūra pakyla virš 15 ^oC, sporos sudygsta.

Grybas per žaizdas, per natūralius tarpus tarp ląstelių patenka į lapų audinius: jie pakartotinai užsikrečia. Stiebai pažeidžiami, kai būna mažai kritulių, naktimis gausios rasos ir karštos dienos. Bulvienojai rytais labai greitai nudžiūsta, todėl lapams infekcija nebaisi; tačiau naktinių rasų vandens pakanka, kad užsikrėstų lapkočiai ir tankūs jauni ūgliai.

Versliniuose plotuose be purškimų neapsieinama

Auginant komercinius bulvių pasėlius, R. Asakavičiūtės nuomone, apsaugoti bulves nuo maro be fungicidų praktiškai neįmanoma. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės apsaugomos nuo maro visą vegetacijos laiką. Bulvių pasėlių apsaugos nuo maro strategijos esmė yra apsaugoti jas nuo iš bet kokio šaltinio plintančios infekcijos.

„Naudojant fungicidus su dviem ar net trimis skirtingo veikimo veikliosiomis medžiagomis, teoriškai galima pasėlį apsaugoti nuo maro infekcijos iki 10 dienų ir sėkmingai sunaikinti infekciją, atsiradusią praėjusių 4 dienų laikotarpiu", - teigia mokslininkė.

Praktikoje toks ilgas 14 dienų intervalas tarp purškimų rekomenduojamas tik esant mažam maro pavojui. Paprastai purškiama kas 7-12 dienų, priklausomai nuo oro ir infekcijos situacijos.

„Sprendimas, kada pirmą kartą naudoti fungicidus bulvių pasėlyje, gali būti paremtas augalo fenologiniu tarpsniu arba oficialia prognozavimo sistema, - teigia R. Asakavičiūtė. - Paprastai pirmas purškimas rekomenduojamas, kai gretimų vagų augalų lapija pradeda susilieti, t. y. prieš pat augalų lapijai uždengiant vagas".

Palankiomis sąlygomis bulvių maras plinta ir vystosi labai greitai, apimdamas vis naujus lapus ir stiebus

Mokslininkės nuomone, esant didelei maro pasirodymo rizikai, pirmą kartą bulvės purškiamos anksčiau, kai lapija susilieja vagoje, o išimtinomis sąlygomis - kai tik lapija pasirodo arba kai augalai pasiekia 20-30 cm aukštį. Toks ankstyvas purškimas nėra gera praktika, bet pateisinamas, kai pagrindiniai bulvių pasėliai yra kaimynystėje su užsikrėtusiomis ankstyvosiomis bulvėmis.

Pirmojo purškimo laiką geriausia parinkti pagal vietinės prognozių ar Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rekomendacijas. Pirmieji purškimai pagal prognozavimo sistemą paprastai atliekami vėliau, negu nustatyti pagal augalo fenologiją. Taip ši sistema leidžia sumažinti bendrą purškimų skaičių. Tačiau prognozavimo sistema dažniausiai sprendžia problemą regiono lygmeniu ir ne visada tiksliai atitinka vietines sąlygas. „Netgi kur prognozavimo tarnyba veikia, ji negali aprėpti situacijos taip plačiai, kaip norėtųsi, todėl ūkininkams visada patariama stebėti savo pasėlių būklę ir veikti pagal vietinę situaciją", -  atkreipia dėmesį mokslininkė.

Vėlesnių purškimų laiką pirmiausia sąlygoja panaudotų fungicidų veikimo tipas ir kaimynystė su infekcijos šaltiniu. Pagrindinė purškimų strategija visada geriau yra prevencinė negu naikinamoji.

Kaip pasirinkti tinkamą fungicidą

Apsauginiai (kontaktiniai) fungicidai dažniausiai efektyvūs išbūna 7-8 paras, priklausomai nuo kritulių, lietinimo ir, žinoma, nuo paties fungicido savybių. Lokaliai - sisteminiai fungicidai gali būti panaudoti 2 parų laikotarpiu po užsikrėtimo. Todėl kontaktinio ir lokaliai sisteminio fungicidų mišinys gali būti panaudotas tuo atveju, jei purkšti kontaktiniu fungicidu pavėluota.

Sisteminiai fungicidai, esant jautrioms Phytophthora infestans rasėms, ypač tinka, kai augalai intensyviai auga. Jie apsaugo nuo ligos ir po purškimo išaugusią jauną lapiją, ko negali padaryti kiti fungicidai. Sisteminių fungicidų veikliosios medžiagos dažniausiai naudojamos mišiniuose su kontaktiniais produktais. Toks dviejų komponentų produktas (metalaksilas + mankocebas) apsaugo bulves nuo maro apie 10 dienų. Trijų komponentų fungicidas su lokaliai sisteminiu produktu (oksadiksilas + cimoksanilas + mankocebas) gali pranokti jau minėtą dviejų komponentų mišinį.

Paprastai iki žydėjimo purškiama kontaktiniais fungicidais kas 5-10 dienų. Bulvių intensyvaus augimo metu ne daugiau kaip du kartus purškiama sisteminiais fungicidais su 14 dienų intervalu. Po bulvių žydėjimo, esant palankioms oro sąlygoms grybui plisti, purškiama kontaktinių ir lokaliai sisteminių fungicidų mišiniais kas 5-10 parų. Po žydėjimo, esant nepalankioms sąlygoms ligai plisti, purškiama kontaktiniais produktais kas 10 dienų.

Dėl atsparumo atsiradimo fenilamidų grupės fungicidams yra taikomos įvairios jų naudojimo strategijos. Gerai yra sisteminių fungicidų nenaudoti daugiau nei du ar tris kartus per sezoną ir, jei galima, reikia naudoti skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius produktus arba naudoti jų mišinius su kontaktiniais produktais. Nėra sutariama dėl naudojimo terminų. Nepaisant daugelio pranešimų apie atsparumą, fenilamidai (metalaksilas, oksidiksilas, benolaksilas) kol kas yra svarbiausi komponentai nuo bulvių maro. Nors maro atsparumas kitiems fungicidams nėra nustatytas, atsparumo rizika visuomet turi būti vertinama bulvių purškimo programose.

Svarbiausia yra užtikrinti bulvių apsaugą nuo pirmo maro infekcijos pasireiškimo momento. Vėlesnių purškimų laiką lemia jau panaudotų fungicidų veikimo tipas ir kaimynystė su infekcijos šaltiniu, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsniai ir kt.

MŪ inf.