Kaunas. Bulves auginantys ūkininkai nerimauja, kad dirvas įmerkę lietūs pridarė žalos. Daugelis įsitikinę, kad derlių tokios sąlygos suprastino. Žemdirbystės instituto specialistai mano, kad lietuviškų bulvių trūkumo nepajusime, tačiau kovojant su bulvių maru pataria griežtai laikytis technologijų.

Ūkininkas Saulius Mikelionis savo ūkyje, esančiame Šilutės rajone, Rusnėje, augina apie 10 ha bulvių. „Šiemet išskirtinė situacija - pavasaris buvo šaltas, paskui absoliučiai nebuvo lietaus daugiau kaip mėnesį. O dabar kai užmerkė, viskas plaukia. Baisiai atrodo. Vienas laukas taip apsemtas, kad augalų viršūnių beveik nematyti", - pasakoja pašnekovas.

Į laukus neįvažiuoja technika

Ankstyvąsias bulves S. Mikelionis ruošėsi kasti besibaigiant birželiui. Tačiau derliaus kol kas nepavyksta nuimti - į užmirkusias dirvas neįvažiuoja bulviakasė.

Dėl būsimo vėlyvesnių veislių bulvių derliaus irgi neramu. „Būdavo metų, kai bulvės pradėdavo dirvoje pūti jau subrendusios, tai vis tiek dar kažkiek nusikasti likdavo. O jei dabar supūdys neužaugusias, nebus ką ir kasti", - nerimauja ūkininkas.

S. Mikelionis sako, kad dėl užmirkusių dirvų kaltę ne vien gamtos sąlygoms reikėtų versti. „Vilniuje stichinė nelaimė įvyko, nes kanalizacija nepajėgė viso kritulių kiekio surinkti, taip ir dirvos mirksta dėl neveikiančių melioracijos įrenginių. Drenažai neveikia, kanalai nevalyti - kur tam vandeniui dingti?" - svarsto jis.

Į neviltį varo dar viena aplinkybė - nuo bulvių maro nupurkšti kol kas pavyko tik vieną kartą, prieš pat prasidedant liūtims. „Jau būtinai reikia kartoti, tačiau kada į dirvą įvažiuoti pavyks, neaišku", - bėdoja pašnekovas.

Ankstyvasis derlius jau pavėlavo

Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Pėdžių kaime, ūkininkaujantis Rolandas Andrulis bulvių sodina apie 30 ha. Bulvininkyste užsiima apie 15 metų. Šiuos metus laiko itin nepalankiais šiai kultūrai.

„Dabar jau per šlapia dirvose. Nors jei lietus liausis, didelių nuostolių išvengsime. Tačiau, kai tokios sinoptikų prognozės, ramiai gyventi neišeina", - nuotaikas kloja ūkininkas.

Sako, jog jo ūkyje ankstyvųjų bulvių derlius apie 10 dienų vėluoja. Dar tik dabar pradeda kasti, kai paprastai birželio pabaigoje derlių imdavęs.

Svarsto, kad sąlygos bulvėms augti prastos nuo pat pavasario. Ankstyvąsias pasodino kovo pabaigoje, apdengė agroplėvele. Ilgai dygti jos nenorėjo. Aišku, ankstyvas laikas, dirva šalta, bet tikina, jog tikrai pasitaikydavo metų, kai bulvės sudygdavę daug greičiau.

Sudygusias bulves sausra ilgai kankino, o birželio pirmomis dienomis šalna buvo negailestinga - jau pražydusias gerokai pakando. „O kai pradeda lyti taip be saiko po sausros, tai irgi nėra gerai - bulvės ima trūkinėti", - sako R. Andrulis.

Apie derlių dar teigia nedrįstąs kalbėti, bet mano, kad puvinio pažeistų bulvių bus daugiau nei paprastai. Labiau gali nukentėti ir nuo kitų ligų, nes purškimo darbus šlapiose dirvose dirbti labai sudėtinga - dažnai tenka purkšti ne tada, kai reikia, o kai pavyksta įvažiuoti.

Ūkininko sutartys gamtai nerūpi...

Ūkininkas Jan Mučin Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, dirba 400 ha. Augina įvairias daržoves, bulvės užima apie 40 ha.

„Vietomis stovi vanduo. Bulvės kenčia, kopūstai išmirko. Dėl pastarųjų gal labiausiai galvą skauda - keletą dienų pastovi užmirkę ir sunyksta", - skundžiasi ūkininkas. Sako, kad tokių kritinių plotų jau apie 10 procentų susidarė.

Ankstyvųjų veislių bulvių nesodina, taigi dėl derliaus nuėmimo problemų neturi. Tačiau planuoja kasti po poros savaičių vėlyvesnes veisles, tad prognozių klausosi nerimastingai. Jei lietus vėl dirvas merks, technika neįvažiuos į laukus. O sutartimis paremtus įsipareigojimus dėl bulvių tiekimo užsakovams vykdyti reikia...

„Ir taip jau manau, kad derlius bus mažesnis nei pernai. O jei gausūs krituliai nesiliaus, dar labiau sumenks. Kur neužmirkę, tikrai gražiai atrodo, bet ko tikėtis vėliau, sunku pasakyti", - sako J. Mučin.

Atkreipia dėmesį į pagrindines klaidas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Antanas Ronis sako, kad esant dabartinei padėčiai dėl bulvių derliaus dar nereikėtų nerimauti.

„Kad liksim be lietuviškų bulvių, tikrai negalime sakyti. Manau, kad priešingai - jei lietaus su protu, bulvėms labai gerai", - prognozuoja jis.

Tačiau rizikos, kad ilgiau šlapioje dirvoje pamirkusios bulvės nuo puvinio nukentės, jis neatmeta. „Lengva pastebėti, kad iš šlapios dirvos iškastos bulvės dažnai būna su baltais taškeliais. Vandenyje mirkdama bulvė neturi kuo kvėpuoti, atsidaro žiotelės, o per jas iš dirvos patenka infekcija, susidaro puviniai", - aiškina pašnekovas.

Anot A. Ronio, pagrindiniais bulvių priešais laikomi bulvių maras ir kolorado vabalai. O esant tokioms sąlygoms, kaip dabar - šilti orai, gausu drėgmės - bulvių maras į laukus įsėlins labai greitai, jei laiku nebus imamasi priemonių. Pasak pašnekovo, net jei kritulių ir sumažėtų, marui plisti pakanka tos drėgmės, kuri dabar yra dirvoje.

„Ypatingai tuose bulvių laukuose, kur buvo sodinta anksčiau, bulvienojai jau susilietę, tikrai yra rizika. Nereikia laukti, kol atsiras pirmieji bulvių maro požymiai - tai dažnai būna didžiausia bulvių augintojų klaida. Mat bulvių maras yra vienintelė liga, nuo kurios gintis tenka iš anksto, purškiant profilaktiškai - nelaukti tų pirmųjų požymių", - perspėja A. Ronis.

Jis aiškina, kad pirmiesiems maro požymiams pasirodžius, bulves „gydyti" jau vėlu. „Beveik neįmanoma. O jei bandytume tai daryti, purkšti kas kelias dienas tektų, o tai labai brangu", - aiškina mokslo darbuotojas.

A. Ronis sako, kad šiuo metu dar galima purkšti kontaktinio veikimo fungicidais - porą kartų kas penkias dienas. Po to pataria naudoti sisteminio veikimo fungicidus. Juos purkšti kas 10 dienų.

Kita klaida, kurią neretai daro bulvių augintojai, - bandymas taupyti mažinant purškimų skaičių. „Nupurškia porą kartų ir mano sutaupantys. Iš tikrųjų yra kitaip - jei ūkininkas ruošiasi tik du kartus purkšti, gali ir iš viso to nedaryti. Poveikio nebus", - teigia pašnekovas.

Kolorado vabalai bulves labiau atakuoja sausu oru. Vis tik ir šie gyviai moka atsirinkti jiems labiausiai patinkančias veisles - skanesnes apninka nekreipdami dėmesio į orus.

A. Ronis pataria, kaip išvengti dar vienos klaidos, kovojant su šiais kenkėjais: „Bulvių augintojai dažnai pamato vabalus ant bulvienojų ir puola purkšti. Taip nereikėtų daryti, nes naudos nebus. Reikia palaukti, kol jie padės kiaušinėlius ir iš jų išsiris raudonos lervutės. Chemikalus naudoti, kai jos bus iki poros milimetrų dydžio - tuomet efektas geriausias."

MŪ inf.