Kėdainiai, vasario 25 d. Bulvių augintojai šiemet patenkinti -saugyklas šluote šluoja pirkėjai iš Rytų. Aukštos bulvių kainos ir itin išaugusi jų paklausa neabejotinai pritrauks į bulvių augintojų gretas naujų žaidėjų, tik ar pavyks jiems išauginti kokybiškų gumbų?

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Elmininkų bandymų stoties direktoriaus Kęstučio Rainio, visos šiuolaikinės naujos bulvių veislės yra intensyvaus tipo - tai reiškia, kad per sezoną tokias bulves būtina purkšti cheminiais apsaugos produktais mažiausiai 6 kartus.

Dažnai ir patyrusiems augintojams tiesiog pritrūksta jėgų ir laiko paskutiniam purškimui - prasideda javapjūtės darbai ir problemos, o bulvės primirštamos. To pasekmės - vėliau sandėliuose smarkiai išplintantys puviniai.

Vakar Kėdainiuose kompanija „Baltic Agro" surengė specializuotą seminarą bulvių augintojams „Bulvių auginimo technologinės naujovės 2011", į kurį susirinko žemdirbiai iš pagrindinių šalies bulvių auginimo regionų. „Dauguma kompanijų orientuojasi į lauko kultūras, o bulvės ir daržovės lieka nuošalyje. Mes siūlome visą produktų gamą - nuo gumbų beicavimo iki laikymo sandėliuose", - sakė „Baltic Agro" agronomė-konsultantė Marija Čižauskienė.

Apsauga nuo spragšių - neišsprendžiama problema?

Apsauga nuo žaladarių - vienas pagrindinių technologinių procesų. „Jei laikytumėtės visų nurodymų ir rekomendacijų, galėtumėte sutaupyti daug lėšų cheminei apsaugai", - patarė Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Elena Survilienė. Yra tokių bulvių kenkėjų, nuo kurių efektyvių cheminės apsaugos produktų iš viso nėra - tai spragšiai, grambuoliai, dirvinukai. Gintis nuo tokių kenkėjų antplūdžio galima tik tinkamu žemės dirbimu ir apgalvota sėjomaina.

Kaip pastebi Kęstutis Rainys, spragšiai labiausiai išplinta bulvių pasėlių pakraščiuose, kai aplink laukus plyti nedirbami arba prastai prižiūrimi plotai. Spragšių vystymasis labai sudėtingas, trunka ketverius metus. Jų patelės maitinasi varpinių augalų šaknimis ir pradeda dėti kiaušinėlius kaip tik tuo metu, kai bulvės užmezga mikro gumbelius.

„Paprastai tuo metu nusistovi sausi orai, patelės pradeda ieškoti drėgmės ir randa ją bulvių mikro gumbeliuose", - spragšių antplūdžio į bulvių pasėlius priežastį aiškina K. Rainys, pridurdamas, kad kol aplink laukus bus šabakštynai, kova su spragšiais yra beprasmė. Nuo spragšių lervų bulvių pasėliuose yra registruotas beicas Monceren G, kuris sunaikina pirmos kartos spragšių lervas.

„Beicuojant šiuo beicu, vienu metu nušaunami du zuikiai - nei spragšių, nei kolorado vabalų", - pabrėžė kompanijos „Bayer Crop Science" vadybininkė Alma Dargvilaitė. Vienai tonai bulvių išbeicuoti, reikia 0,6 l beico ir 15-20 l vandens.

Daugiausia nuostolių padaranti bulvių liga - bulvių maras, labiausiai plintanti tada, kai oro temperatūra būna 15-20 ^oC, o drėgmė - 100 proc. Apsaugant nuo maro, labai svarbus optimalus pirmojo purškimo laikas, intervalų parinkimas tarp purškimų, fungicidų derinys, gumbų apsauga sezono pabaigoje.

„Fungicidų bulvių pasėliams registruota pakankamai - augintojai tikrai neturėtų skųstis. Veiksmingai apsaugai nuo maro būtina naudoti skirtingo veikimo fungicidus - kontaktinius ir sisteminius", - primena E. Survilienė. Apsaugai nuo bulvių maro rekomenduojami fungicidai Revus, Shirlan, Ridomil Gold, Infinito ir kt. „Planuojame šiam sezonui registruoti naują fungicidą Orvego (0,8 l/ha), kuris yra ilgo veikimo ir labai atsparus lietui", - augintojams naujieną pristatė kompanijos BASF agronomas konsultantas Vasilijus Danilčenko.

Protingas šeimininkas į molį bulvių nesodina

Pernai Lietuvoje auginta apie 42 tūkst. ha bulvių, iš jų 20 530 ha buvo versliniai pasėliai. Kokį bulvių derlių išaugina mūsų šalies žemdirbiai? Pasirodo, derliau vidurkis niekaip nepakyla daugiau kaip 15-16 t/ha. „Visoje šalyje gal 30 ūkių mąsto apie derlingumą tarp 30-50 t/ha, o kiti nepasiekia 20 t/ha, nors tu ką", - pastebi K. Rainys. Pernai vasarą derlių sumenkino vidurvasario kaitra - bulvės praktiškai nustoja augti, kai temperatūra pasiekia 25 ^oC ir daugiau.

Augintojai skaičiuoja, kad pernai bendras bulvių derlius buvo apie 40 proc. mažesnis negu įprastais metais.

Mokslininkas K. Rainys patarė rinktis šiauriau sukurtas bulvių veisles, nes tokios geriau dera Lietuvos sąlygomis.

Bulvėms būtina labai atsakingai parinkti dirvas - jokiu būdu negalima sodinti į molingą, užmirkstančią žemę. Retas augintojas laukus dar tręšia kraikiniu mėšlu - dauguma naudoja tik mineralines trąšas. „Kai dirvos daug metų negauna organikos, labai sumažėja humuso kiekis. Jei derliuje yra daug prekinę išvaizdą praradusių gumbų, tai gali būti būtent dėl humuso trūkumo", - aiškina K. Rainys. Mokslininkas iškėlė idėją, kad reikėtų patyrinėti, kokie grybai pūdo į žemę įterptus šiaudus (mat būtent į taip paruoštą dirvą dažnai sodinamos bulvės), ar tai negali būti susiję su padidėjusiu bulvių puvinių kiekiu pastaraisiais metais.

Kaip augintojams susiorientuoti didžiulėje trąšų pasiūloje, patarė „Baltic Agro" vadybininkė Renata Laurė. Pirmiausia ji rekomendavo naudoti trąšas, reguliuojančias dirvos rūgštumą (Kalcio Cyanamidas Perkla, Ekoplant, kalktrąšes su Humifirst ir kt.) - daugeliui augalų augimo optimumas yra 6-6,5 pH. Bulvėms rekomenduojama naudoti tik kompleksines trąšas. Planuojant užauginti 40 t/ha bulvių derlių, 1 ha reikia atiduoti 180 kg azoto, 80 kg fosforo, 360 kg kalio, 24 kg kalcio, 24 kg magnio.

Tręšiant papildomai, būtina daugiau dėmesio skirti taisyklingam pesticidų ir trąšų mišinių sudarymui - produktai neturi reaguoti tarpusavyje, nekristi nuosėdos. Taip pat būtina žinoti darbinio tirpalo ruošimui naudojamo vandens pH: tyrimais nustatyta, kad jei pH yra 8,5, tręšimas praktiškai neduoda jokio efekto.

MŪ inf.