Vilnius. Vyriausybei tęsiant pažadą atsisakyti jai nebūdingų funkcijų ir dalį jų deleguoti žemdirbių savivaldai, ūkininkams siūloma perimti UAB „Šilutės veislininkystė“ valdymą.

„Šilutės veislininkystės“ pagrindinė veikla - kontrolinio penėjimo buliukų auginimas ir įvertinimas pagal penėjimosi ir mėsines savybes. Bendrovės valdybos pirmininkas ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų (LMGAGA) tarybos narys Darius Dzekčiorius teigė, kad ūkininkams tikrai reikia dalyvauti šios įmonės veikloje.

„Sunaikinti tą sistemą ir nedalyvauti joje būtų nedovanotina – valstybė į tą įmonę investavo pinigų, daug kas sutvarkyta, todėl ūkininkams reikia pasinaudoti galimybe ir imtis veiklos“, - LMGAGA visuotiniame susirinkime kalbėjo D. Dzekčiorius. „Šilutės veislininkystėje“ gali būti laikoma 400 gyvulių, yra 3 fermos ir viena pastoginė.

„Šilutės veislininkystės“ valdybos pirmininkas Darius Dzekčiorius teigė, kad mėsinių galvijų augintojams tikrai reikia dalyvauti šios įmonės veikloje

Pirminis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) variantas buvo siūlymas mėsinių galvijų augintojų kooperatyvui įsigyti įmonę 10 metų laikotarpiui pagal nominalią akcijų vertę. Taip pat LMGAGA gali siekti, kad kontrolinio auginimo funkcija būtų suteikta ir pažangiems ūkiams, atitinkantiems minimalius reikalavimus šiai priemonei vykdyti.

LMGAGA narys ir „Panevėžio veislininkystės“ valdybos narys Nikolajus Dubnikovas išsakė nuomonę, kad, kalbant dėl „Šilutės veislininkystės“ privatizavimo, iš LMGAGA l. e. p. Mindaugo Kinderio laiškų jis susidaręs įspūdį, jog asociacija tik žiūri į ministeriją, ką ji nuspręs ir padarys.

„O juk buvo sena idėja pasinaudoti koncesijos pagrindais, tuo atveju būtų toks tarpinis variantas - nuosavybė išliktų valstybės, o operatoriaus teisės atitektų asociacijai. Ne kokiam nors kooperatyvui – fizinių asmenų grupei perduoti valstybinį turtą būtų sudėtinga. Todėl asociacija galėtų ir turėtų siekti koncesijos pagrindais valdyti įmonę, ir tai buvo svarstoma ministerijoje, bet matyt kažkam netiko ir tema buvo užgesinta. Todėl siūlau asociacijos Tarybai peržiūrėti šį pasiūlymą ir bendradarbiaujant kartu su „Panevėžio veislininkyste“ eiti tuo keliu, išanalizuoti padėtį ir galbūt tai padėtų greitai viską išspręsti“, - mėsinių galvijų augintojams savo viziją pateikė N. Dubnikovas.

M. Kinderis atrėmė, kad asociacija kreipėsi į ŽŪM su pasiūlymu dėl koncesijos, bet kol kas „nebuvo atsižvelgta nė į vieną mūsų siūlymą“.

Kodėl mėsinių galvijų augintojams vertėtų dalyvauti „Šilutės veislininkystės“ valdyme ir kam apskritai reikia mėsinių galvijų produktyvumo kontrolės (GPK)? Kai kuriems ūkininkams toks klausimas apskritai nekyla, tačiau kai kas vis dar abejoja GPK nauda.

Pasak D. Dzekčioriaus, GPK reikalinga kelti gyvulių vertę, auginti kritinę masę geros genetikos reproduktorių ir kelti ūkio ekonominį efektyvumą. Penėjimo stotis skirta ne atpenėti gyvulį, o genetiškai išskirti geriausius, kad augintojas žinotų, kokį gyvulį ateityje gaus. „Kitu atveju nėra prasmės auginti veislinių gyvulių, - teigė D. Dzekčiorius. -  Įsigijus aukštos veislinės vertės gyvulį, reikia sulaukti bent dviejų palikuonių vadų, iš jų reikia atrinkti perspektyviausius bulius reproduktorius ir juos tirti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Vėliau tokie buliai gali atsidurti sėklinimo įmonėse.“

D. Dzekčiorius pristatė ir numatomus GPK pokyčius, kurie turėtų įsigalioti vėliausiai nuo kitų metų.UAB „Šilutės veislininkystė“ siekia įvesti naują kontrolinio auginimo metodologiją – individualų buliukų kontrolinį auginimą.

Esamai bulių reproduktorių kontroliavimo sistemai bus siūloma atrinkti bulius, labiausiai perspektyvius pagal genetiką, įvertintus pagal individualų kontrolinį auginimą, „pagaminusius“ mažiausiai dvi vadas palikuonių. Ir bus skatinamastokių bulių reproduktorių pardavimas veislininkystės įmonėms spermai imti. Kontrolinio auginimo pabaigoje ketinama organizuoti veislinių bulių pardavimų dienas – aukcionus, dalyvavimas juose kuria gyvuliui kuria pridėtinę vertę – aukcione jis parduodamas brangiau, negu iš ūkio.

Planų bendrovė turi ir daugiau - apskaičiuojant veislinės vertės indeksus, žadama įvesti lengvo veršiavimosi, pieningumo, augimo potencialo indeksus.

Ambicingi planai, teigia D. Dzekčiorius, numatomi dėl genomo tyrimo: „Jungsimės į didelių populiacijų duomenų bazes, siekiant tirti bulius reproduktorius pagal genomą. Tęsime Vilmos Živatkauskienės (buvusios LMGAGA direktorės – red. past.) jau pradėtą tyrimą su Prancūzijos „Interlim“ organizacijos „Ingenomix“ padaliniu. Tirsime ir kitų veislių genomą. Galimas bendradarbiavimas su „Viking Genetics“, taip pat su veislininkystėje toli pažengusiomis šalimis - Airija, Škotija, galbūt JAV ar Kanada.“

N. Dubnikovas dar atkreipė dėmesį, kad pridėtinė vertė už gyvulį turi grįžti ūkiui: „Buliukai turi būti parduodami su ūkio vardu ir pinigai turi būti ūkiui, o ne veislininkystės įmonei – ji gali tik administravimo mokesčius gauti, atlikti paslaugas.“ Tokia galimybė, kad nauda iš „Šilutės veislininkystės“ grįžtų augintojui, pasak D. Dzekčioriaus, šiemet jau yra.

MŪ inf.