Kaunas. Braškių derlius žada būti ankstyvesnis nei įprastai ir neapvilti šalies augintojų bei vartotojų – žydėjimas gausus, pirmųjų žiedų nepakando šalnos.

Tačiau augintojai mano, jog dėl gegužės karščių paskubintos augalų vegetacijos ir braškių skynimo sezonas gali būti trumpesnis.

Lietuvos braškių augintojų draugijos (LBAD) pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, jog šis pavasaris palankus braškėms – nepakąstos stiprių šalnų braškės žydi gausiai. Šiltnamiuose auginamos lietuviškos braškės jau prieš porą savaičių pasirodė prekybos vietose.

Už kokios savaitės turėtų prisirpti ir atvirame grunte po priedangomis auginamų ankstyviausių veislių uogos. „Derlius turėtų būti žymiai gausesnis nei pernai ir sezonas prasideda anksčiau“, – sako V. Juodsnukis.

Tačiau jis pabrėžia, jog braškynus gerokai susilpnino rudeninės negandos. „Rudenį labai nukentėjo nuo perteklinės drėgmės. Kai braškės apie mėnesį mirksta vandenyje, jų šaknys uždūsta, augalas žūva“, - sako – LBAD pirmininkas. Taip nutiko ir jo paties 7,5 hektaro braškyne – išmirkusius 3 hektarus pavasarį teko atsodinti.

Karalienės titulo braškė nepraranda

Anot V. Juodsnukio, uogų karalienės titulo braškė nepraranda dėl savo populiarumo. „Ir nepraras. Lietuvoje nuo seno yra braškių auginimo tradicijos. Mūsų kraštas tam palankus, nežiūrint to, kad klimatas yra vėsesnis, bet to užtenka. Kaip tik kenkėjų, ligų mažiau turim, purkšti mažiau reikia“, – sako jis.

LBAD pirmininkas mano, jog populiarinti šias uogas, skatinti jų augintojus turėtų ir šalies valdžia. Anot jo, Žemės ūkio ministerija per mažai skirianti dėmesio šiai uogininkystės sričiai. Būtent šio dėmesio stoka ir stabdo braškių augintojus plėstis, didinti braškynų plotus.

„Dažnai galima išgirsti, kad galima atsivežti iš Lenkijos. Tačiau lietuviškos uogos dėl to ir vertingesnės, kad vartotojui patenka šviežios, neapdorotos specialiais preparatais. Juk yra skirtumas, kur valgyti šimtus kilometrų gabentas uogas, o kur šviežias, iš vakaro ar net ryte skintas. Tai nesulyginami dalykai“, – apie skirtumus kalba V. Juodsnukis.

Pajuto rinkos pokyčius

Marijampolės rajono Liudvinavo seniūnijos ūkininkas Aleksas Kisielius šiltnamiuose užaugintą ankstyviausią braškių derlių raškyti pradėjo prieš dvi savaites. Šiltnamiai užima 15 arų, lauke auginamos braškės – 34 arų.

Uogų augintojas sako, jog jei pavasarinės šalnos bėdų nepridarė, žiemos šalčiai dėl to „nepasikuklino“. „Šiemet žiema sugadino braškynus. Labai daug iššalo, kadangi dauguma auginamų veislių – neatsparios lietuviškiems permainingiems orams, temperatūrų svyravimams“, – A. Kisielius sako dar bandęs organinėmis trąšomis pavasarį gelbėti apšalusius kelmelius, bet jų išgelbėti nebepavyko.

Ji  sako vėl ieškantis pirkti savu laiku buvusios populiarios, nepalankiems veiksniams atsparios, tačiau nepelnytai kitų veislių pastaruoju metu nustelbtos braškių veislės Honey daigų.

Daugiau kaip 10 metų braškių auginimu užsiimantis ūkininkas sako, jog realizacijos problemų iki šiol nejuto. Tačiau pradėjęs prekiauti šiųmečiu derliumi daro išvadą, jog situacija rinkoje keičiasi. „Būdavo pirmas braškes užaugini, nuveži į turgų, šluote iššluoja – per pusvalandį ar valandą išperka. Dabar žmonių labai sumažėjo, ypač jaunimo, jaunų mamų, vaikų. Labai jaučiasi prekyboje, kad yra sumažėjęs poreikis“, – sako pašnekovas.

Braškyno neaplenkė šalnos

Klaipėdos rajono ūkininkų Justinos ir Jono Skaisgirių „Kuodžių ūkio“ braškynas užima 1,5 hektaro plotą.  Šias uogas auginti ūkininkai pradėjo prieš penkerius metus. „Pabandėme, galvojome tik laikinai, kol esu motinystės atostogose. Bet kai pasisekė, negi mesi“, – šypsosi Justina Skaisgirienė.

Moteris pasakoja, jog nors dabar labai gražiai žydi, ankstyvą pavasarį braškynas atrodė nelinksmai. „Sunkiai kėlėsi braškynas. Ruduo šlapias buvo, kai kur laukai užmirko. Be to, stirnos lapus nugraužė. O nugraužtais lapais krūmeliai būna labai neatsparūs šalčiams, nušąla. Daug negyvų po žiemos buvo“, – sako ji.

O ir gegužę „Kuodžių ūkio“ savininkų šalnos neaplenkė. „Tris šalnas esame šiemet gavę. Gal čia dėl to, kad mūsų ūkis upės slėnyje, netoli marių. Puolėm dengti“, – pasakoja pašnekovė.

Braškes ūkininkai augina tik atvirame grunte. Nusprendė, kad pajūrio klimatas šiuo atveju turi savų privalumų. Sako, jog jų auginamos pačios ankstyviausios veislės nuo šiltnaminių kokia savaite-dviem skiriasi. Taigi, šiltnamiuose nelabai ir apsimokėtų auginti.

Skaisgiriai tikina užaugintas uogas realizuojantys be vargo, tačiau ir plotų didinti nesirengia. „Skiname uogas ne iš vakaro, kaip dauguma augintojų, bet ryte. Į prekybos vietą tiesiai iš lysvės atkeliauja. Didesnių kiekių tiesiog nebespėtume“, –sprendimą paaiškina J. Skaisgirienė.

Sunkiose dirvose sausra geriau nei liūtys

Pasvalio rajono ūkininkas Marius Karanauskas pirmąjį braškių derlių pradeda skinti šią savaitę. Sako, jog laukai puikiai atrodantys – krūmeliai gausiai žydi, mezga uogas. Tiesa, vieną rytą nedidelė šalna ir jo lauko nepalenkė, tačiau, laimė, žalos nepridarė.

1,2 hektaro plotą užimantį braškyną M. Karanauskas įveisė prieš trejus metus. Pastebėjo, kad sunkesnėje žemėje, kuri dominuoja jo ūkyje, geriausiai dera Florence, Konia bei Salsa veislių uogos.

Braškių augintojas tikina, jog šį pavasarį apie mėnesį trukusi sausra nepakenkė. „Turime laistymo sistemą ir sausra nebaisi. O kai mūsų tokios sunkios dirvos, dar ir geriau, kai sausiau. Kaštai gal kiek ir padidėja, bet tikrai ne tiek, kiek nuostolių patiria neįsirengusieji laistymo sistemos“, - kalba M. Karanauskas.

Rytų Aukštaitijoje derlius - vėlyvesnis

Utenos rajone, Tauragnuose, ūkininkaujantys Danielius ir Gražina Grašiai braškyną šiemet gerokai sumažino. G. Grašienė pasakojo, jog nuostolių pridarė į vieną lauką įsimetę grambuoliai. Kadangi stengiasi auginti kuo ekologiškiau, nebeišmanė, kaip kovoti su šiais kenkėjais. Tad tame lauke braškyną teko visai panaikinti. Tačiau jau turi susiplanavę vietą, kur ketina sodinti rudenį.

Pašnekovė sako, jog likęs braškynas atrodo gerai, tačiau tokio ankstyvo derliaus, kokiu vartotojus gali pradžiuginti kitų regionų augintojai, šioje šalies dalyje tikėtis neverta – jis būna vėlyvesnis.

Kaip ir kitur, sausuoju periodu reikėjo laistyti, tačiau kadangi plotas nedidelis, automatizuotos laistymo sistemos neturintys ūkininkai puikiausiai išsivertė ir su paprasčiausia vandens žarna.

MŪ inf.