Kaunas. Rinkoje daugėja mikrobiologinių produktų, savo sudėtyje turinčių įvairių bakterijų ir mikrogrybų kompozicijų, o mokslininkai tiria jų efektyvumą gamybiniuose laukuose.

Mikrobiologinių produktų dėka stiprinama šaknų sistema, spartinamas fotosintezės procesas, didinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams, gerinama dirvožemio struktūra, stiprinama augalo imuninė sistema.

Išskirtinė mikrobiologinių produktų savybė – jie gaminami natūralios fermentacijos būdu, juose nėra chemiškai susintetintų medžiagų. Tokių produktų naudojimas sumažina patogeninių mikroorganizmų skaičių augalo šaknų zonoje, pagerina organinių medžiagų irimo ir humuso susidarymo procesą, padidina maisto medžiagų (ypač fosforo junginių) pasisavinimo koeficientą. Bioproduktų gamybai naudojami mikroorganizmai – grybai, bakterijos ir virusai.

Žemės ūkio rūmuose vykusioje konferencijoje „Mikrobiologinių produktų panaudojimas šiuolaikinėse žemės ūkio technologijose“ Aleksandro Stulginskio universiteto docentė Asta Ramaškevičienė pristatė metus laiko vykdytą projektą, kuomet mikrobiologiniai preparatai buvo naudojami daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei gerinti.

„Šis projektas sujungė mūsų žinias, galimybes, patirtį ir mokslo pažangą. Anksčiau atlikti tiriamieji darbai su mikrobiologiniais preparatais rodė, kad tai perspektyvūs produktai, todėl nusprendėme atlikti bandymus ūkiuose“, – paaiškino Asta Ramaškevičienė

Parodomieji bandymai – dešimtyje daržininkystės ūkių

Tyrimų metai buvo sudėtingi, stresinės sąlygos – karštis ir sausra – leido pademonstruoti, kiek augalams gali pagelbėti biologiniai produktai. Tiesa, dėl išskirtinai sausos vasaros nepavyko nustatyti, kaip biologiniai produktai didina augalų atsparumą ligoms, nes šios tiesiog neplito. Pavyzdžiui, bulvių maras laukuose užfiksuotas prieš pat derliaus nuėmimą ir žalos faktiškai nepadarė.

Parodomieji bandymai buvo įrengti dešimtyje ūkių Ukmergės, Pasvalio, Prienų, Kelmės, Kėdainių ir Marijampolės savivaldybėse. Ūkiai buvo ekologiniai, sertifikuoti pagal nacionalinės kokybės produktų schemą ir intensyvios gamybos, juose auginti svogūnai ir bulvės. Pirmiausia išsamiai įvertintas dirvožemis (lauko mikroreljefas, užmirkimas, agrocheminės savybės, granuliometrinė sudėtis, nustatytas dirvožemio biologinis aktyvumas).

Biologiniais preparatais buvo apdorojama sodinamoji medžiaga, o vėliau, augalams sudygus, kas 10–15 dienų buvo papildomai purškiama biologiniais preparatais. Sodinamosios medžiagos apvėlimui buvo naudoti preparatai Biohran, Bactoforce, Bactolive Tuber ir Bioelement, o papildomam purškimui Polimiksobakterin, Bactoforce, Comcat ir Bioelement.

Vegetacijos metu buvo atliekami augalų matavimai (lapų plotas), o paskui pasvertas derlius ir atlikta bulvių bei svogūnų kokybinė analizė. Nustatyta, kad visi naudoti biologiniai preparatai didino bulvių derlingumą – mažiausiai keliais procentais, o daugiausiai – per 30 proc. Poveikis svogūnų derliui nebuvo toks žymus – derlius didėjo iki 10 proc.

Konferencijos moderatorė Edita Karbauskienė sakė, kad žemdirbiams bene įdomiausia būtų sužinoti, ar ekonomiškai apsimokėjo biologinių produktų naudojimas, tačiau kol kas šis klausimas liko neatsakytas

Bulvių kokybiniams rodikliams (sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekiui gumbuose) didesnę įtaką turėjo bulvių veislė bei derliaus nuėmimo laikas, negu naudoti biologiniai preparatai. O svogūnuose padidėjo sausųjų medžiagų ir bendro cukraus kiekis ropelėse bei gerokai sumažėjo nitratų kiekis.

„Visi tirti biologiniai preparatai yra efektyvūs, tačiau kiekvieno jų efektyvumo lygis gali priklausyti nuo ūkyje taikomos ūkininkavimo sistemos bei konkrečių lauko sąlygų“, – tokią išvadą padarė A. Ramaškevičienė.

Tyrimai su pupomis, žirniais ir kviečiais

ASU docentė Sonata Kazlauskienė pristatė biologinių produktų tyrimus, kuriuos ji atliko bendrovėje „Auga“ Raseinių rajone. Mikrobiologiniai produktai buvo naudoti ekologiškai auginamų pupinių ir miglinių augalų pasėliuose: pupose, žirniuose ir vasariniuose kviečiuose. Buvo bandomi penki mikrobiologiniai produktai, iš kurių keturi buvo skirtingų bakterijų rūšių kompleksai. Produktais buvo apveltos augalų sėklos sėjos dieną arba sėjos išvakarėse.

Vertinta, kaip mikrobiologiniai produktai paveikė pupų ir žirnių  aukštį, šaknų ilgį, ankščių skaičių, pupose vertintas dar ir šaknų gumbelių kiekis. Kaip parodė rezultatai, geriausiai minėtus parametrus veikė tie mikrobiologiniai produktai, kurie atpalaiduoja cinką. Kviečiuose vertintas grūdų skaičius varpose ir 1 000 grūdų masė. Čia geriausius rezultatus atitinkamai parodė kalį atpalaiduojantys produktai ir Bacillus subtilis.

Paslaptingas grybų pasaulis

ASU Aplinkos ir ekologijos instituto docentė Nijolė Maršalkienė paaiškino, kad mikrobiologiniai produktai skirstomi į biotrąšas ir biopesticidus, tačiau dažnai jų veikimas persipina. Europa yra šių produktų gamybos lyderė, užimanti 42 proc. pasaulinės biostimuliantų rinkos. Šie produktai gaminami ne tik bakterijų, bet ir grybų pagrindu. Grybų pasaulis apskritai labai paslaptingas ir dar per mažai ištyrinėtas. Vien ką jau pasako faktas, kad kasmet pasaulyje atrandama apie 1 000 naujų grybų rūšių.

„Galvokime netradiciškai: tai mes atėjome į grybų pasaulį, kuris egzistavo jau milijonus metų iki žmonijos atsiradimo“, – susimąstyti ir įvertinti grybų svarbą kvietė Nijolė Maršalkienė

Pagal mitybos būdą grybai skirstomi į parazitinius, saprofitinius ir mikorizinius. Mikorizė – tai simbiotiniai ryšiai tarp vienos ar kelių grybų rūšių ir augalų šaknų. Kai kuriems augalams mikorizė būtina, o kitiems – ne. Tarp pastarųjų – kviečiai ir miežiai: jei dirvoje pakanka maisto medžiagų, jie mikorizės nesudaro. Beje, panašiai elgiasi ir ankštiniai augalai – jei dirvoje yra pakankamai azoto, jie tiesiog „neprisileidžia“ bakterinių preparatų. Mikorizinių grybų daugiausia būna daugiamečių augalų plotuose. Beje, mikorizinių grybų grybieną sukapoja plūgai, akėčios.

Mikorizė labai svarbi erikinių šeimos augalams, kuriems priklauso ir šilauogės. Jei šilauogės nenori augti, galima jas palaistyti, pavyzdžiui, girtuoklių šaknų nuoplovomis – jose bus reikalingų mikorizinių grybų.

Daug dėmesio N. Maršalkienė skyrė grybui Trichoderma, kuris yra daugiau kaip 60 proc. grybinių biologinių produktų pagrindas. Šis grybas labai efektyviai suskaido šiaudus, o šaltą žiemą paprastai nunyksta. Tačiau kai kurios šio grybo padermės išskiria toksiškas, augalų augimą stabdančias medžiagas. Todėl pastaruoju metu tarp žemdirbių plintanti mada užsisakinėti Trichodermos produktus internetu iš Kinijos gali būti pavojinga.

Elena Survilienė pabrėžė, kad besaikis pesticidų naudojimas šiuolaikinėse žemės ūkio technologijose kelia daug problemų: užteršta aplinka, dirvožemis ir produkcija, žaladarių rezistentiškumo atsiradimas. Štai kodėl vis dažniau atsisukama į mikroorganizmų pasaulį ir patogenai naikinami biologiniais metodais

Apie Trichoderma veikimo pobūdį kalbėjo ir LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja, įmonės „Bioenergy LT“ konsultantė Elena Survilienė. Trichoderma natūraliai gyvena dirvoje ir šaknų ekosistemoje, jis lengvai išskiriamas iš dirvožemio, šaknų, medienos ir kitos organinės augalinės medžiagos.

Trichoderma veikia kaip biodestruktorius (skaido organines liekanas dirvožemyje) ir kaip antagonistas (augalų patogenų kontrolei). Trichoderma grybai prie patogeninių grybų prisijungia hifais jį apsivydami ir pradurdami ląstelės sieneles ardančiais fermentais – taip patogeninis grybas sunaikinamas.

Bendra išvada būtų tokia: biologiniai produktai ne tik saugo augalus nuo ligų, didina derlių, bet ir suteikia galimybę užauginti ekologišką, sveiką produkciją. Mikrobiologinių produktų sudėtyje esantys mikroorganizmai pasižymi dideliu antagonistiniu aktyvumu fitopatogeninių bakterijų, grybelių ir virusų atžvilgiu. Nuslopina Fusarium oxysporium, Alternaria alternate, Verticilium dahliae, Xanthomonas phaseoli, Erwinia carotovora ir kt. patogenų vystymąsi.

MŪ inf.