Akademija (Kėdainių r.). Skaičiuojant pagal vienam hektarui tenkantį lėšų kiekį, beicavimui reikia mažiausiai išlaidų visoje javų apsaugos technologijoje. Tačiau ši palyginti pigi technologinė dalis duoda pastebimą efektą - nuo daigo tarpsnio sveiki augantys augalai yra derlingo pasėlio pagrindas.

Nors dėl prastų orų niekaip nesibaigia javapjūtė, tačiau žemdirbiai jau galvoja ir apie žieminių javų sėją - laikotarpis tarp šių dviejų darbų visuomet būna trumpas ir įtemptas. Mūsų šalyje sertifikuotos sėklos naudojimas niekaip neperkopia 15-20 proc. Tai reiškia, kad didžioji sėklos dalis pasiruošiama ūkiuose.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad ruošiant sėklą būtų išvengta klaidų, primena Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė.

Mokslininkė Roma Semaškienė primena, kad prieš sėją būtina žinoti sėklai naudojamų javų daigumą

Būtina nustatyti daigumą

Pirmiausia reikėtų nustatyti planuojamų naudoti sėklai grūdų daigumą. Ypač tai aktualu šiemet, kuomet javapjūtės metu vyravo lietingi orai, javų kūlimas labai užsitęsė. Nuolatiniai lietūs, natūralus augalų senėjimas ir nykimas nulėmė javų dygimą varpose. Jei javai buvo sugulę, šis procesas prasidėjo dar anksčiau. Kai kuriuose pasėliuose, ypač kur anksčiau sugulė, išstypo piktžolės, tad ūkininkams teko panaudoti glifosatus. Išvardinti veiksniai prastina sėklinių grūdų kokybę ir ypač jos daigumą.

Šie metai buvo tikras išbandymas neturintiems džiovyklų, nes derlių teko nuimti grūdams esant didelio drėgnio. Jei juos teko sandėliuoti ilgesnį laiką nedžiovintus, labai padidėjo rizika suaktyvėti Penicillium ir Aspergilus genčių grybams. Šie grybai sukelia sausą sėklos puvimą, ir tokių grūdų daigumas būna labai prastas. Ko gero šiemet kaip niekada reikia atkreipti dėmesį į sėklos daigumą bet ir turintiems džiovyklas. Būtina įvertinti, ar, stengiantis išgelbėti derlių, visada pavyko išlaikyti grūdų džiovinimo proceso parametrus. Kaip žinia, perkaitintų grūdų daigumas taip pat gerokai nukenčia.

„Žemdirbiai turėtų žinoti, kad žieminių javų sėklų daigumo nustatymas užtrunka apie 2 savaites. Penkias dienas javai laikomi žemoje temperatūroje, kad paspartėtų jų visiška branda, ir po to savaitę laikomi sėklų daigumui palankioje 20 laipsnių temperatūroje 7 dienas", - paaiškina R. Semaškienė.

Mokslininkė primena, kad nors dabar visų dėmesys sutelktas į javapjūtės sunkumus, tačiau nereiktų užmiršti ir javų aktyvaus augimo bei brandos sąlygų. Jos buvo palankios Fusarium,Microdochium genčių patogeniniams grybams plisti. Pirmosios LAMMC Žemdirbystės institute atliekamos šių metų grūdų užsikrėtimo patogenais analizės rodo, kad užkrato gausu. Tad sėklos beicavimas itin aktualus.

Fusariumapnikti 2016 m. derliaus grūdai

Jei daigumas atitinka standarto reikalavimus, grūdus būtina valyti. Valymo metu pašalinamos ne tik šiukšlės, bet ir smulkesni grūdai. Nors pastarieji gali sudygti labai gerai, tačiau iš smulkių sėklinių grūdų sudygę daigai būna skurdesni. Tokie augalai lėčiau vystosi, prasčiau krūmijasi, formuojasi netolygus pasėlis, prasčiau konkuruoja su piktžolėmis, juos smarkiau apninka ligos, sunkiau pakelia gamtinių sąlygų sukeliamą stresą.

Paskutinis sėklos paruošimo etapas - sėklos beicavimas. Beicuojant sėklą, sumažinama su sėkla ir per dirvą pernešamos infekcijos rizika. Šiuo metu Lietuvoje beicų asortimentas žieminių javų sėklai beicuoti gana platus, svarbiausia pasirinkti tinkamą. Pasėjus gero daigumo, išvalytą ir beicuotą sėklą, javai mažiau pažeidžiami ligų ankstyvaisiais augimo tarpsniais, vešliau krūmijasi, susiformuoja tolygesnis pasėlis.

Dėl ko gali sumažėti beico veiksmingumas?

Pasitaiko, kad žemdirbys suabejoja beico veiksmingumu. Tačiau ar visada galima kaltinti patį produktą? Beicai gali prasčiau veikti dėl daugelio priežasčių. Štai kelios pagrindinės iš jų: prieš beicuojant, sėkla nebuvo išvalyta. Šiukšlės, suskaldyti grūdai sunaudoja dalį beico, sėkliniams grūdams tenka mažesnė apsaugos produkto norma. Antra, sėkla beicuota tam nepritaikytais įrengimais, todėl jos paviršiaus padengimas beicu prastas.

Trečia, javų sėkla labai stipriai užsikrėtusi ligų sukėlėjais. Esant itin didelei sėklos infekcijai, daugumos beicų veiksmingumas sumažėja. Ketvirta, naudojama per maža beico norma, ypač kai sėkla labai užsikrėtusi. Tokiai sėklai jokiu būdu negalima mažinti beico normos.

Ir dar būtina žinoti, jei dygstant javams vyrauja sausi orai, sisteminiai beicai prasčiau pasisavinami ir jų efektyvumas gali sumažėti. Efektyvumas taip pat gali sumažėti naudojant pasenusius, netinkamomis sąlygomis laikytus beicus.

„Kaip jau buvo minėta, sertifikuotos sėklos Lietuvoje vis dar pasėjama palyginti mažai, prioritetus atiduodant pačių išaugintai sėklai. Galvojant apie būsimą žiemkenčių sezoną visada svarbu padėti tvirtus pagrindus jau šiemet. Kokybiška sėkla yra svarbus veiksnys auginimo technologijoje, tad jos atsinaujinimas įsigyjant sertifikuotą dauginamąją medžiagą sėklas turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Ypač šį rudenį, kuomet dėl išaugintų grūdų kokybės kyla tiek daug klausimų", - reziumuoja Roma Semaškienė.

MŪ inf.