Kėdainių r. Šarūnas Šiušė, ūkininkaujantis su sūnumis Gyčiu, Arnu ir Titu (kartu šeima valdo apie 2 000 ha), bearimę žemdirbystę taiko jau 15 metų. Ūkininkas sako, kad jos naudą galima pajusti tik po keleto metų, rašo agroakademija.lt.

Ūkyje laikoma per 300 melžiamų karvių, mat,  anot Š. Šiušės, tvari augalininkystė be gyvulininkystės negali efektyviai funkcionuoti. Dėl šios priežasties ūkininkas planuoja artimiausiu metu stiprinti ir gyvulininkystės šaką.

Ūkio augalų struktūroje vyrauja kviečiai, rapsai, vasariniai miežiai, ankštiniai augalai, kukurūzai, daugiametės pievos. Planuoja sėti liucernų, dobilų.

Įkvėpė anglų patirtis

Prieš 24 metus ūkininkas lankėsi Anglijoje – ten pirmą kartą savo akimis pamatė beariminę žemdirbystę. Tuomet kilo mintis šią naujovę pritaikyti ir savo ūkyje.

„Grįžęs iš Anglijos, nusprendžiau viename lauke – 52 ha – pradėti taikyti beariminę technologiją, o prieš 15 metų pas mus neliko ariamų laukų. Taip pat pradėjome tirti dirvožemį ir darytis laukų žemėlapius, tręšimo planus (kintama norma), pradėjome dirbti tiksliai. Kokią naudą matome – susireguliavo drėgmės lygis dirvoje, išsilygino maisto medžiagų kiekis laukuose – K, P, azotą atiduodame su sėkla. Akivaizdžiai sutaupome naudodami mažiau trąšų“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Anot Šarūno, svarbu paminėti, kad beariminės žemdirbystės nauda gali pasimatyti tik po 5–6 metų, tad naujai įsigyti laukai į struktūrą lygiaverčiai įsilieja tik per minėtą laikotarpį. Jis pabrėžia, kad didžiausią efektą beariminė technologija turi lengviems dirvožemiams, čia pakankamai patogu suformuoti humusingą sluoksnį 15–20 m gylyje, kas taip pat leidžia kaupti drėgmę. Žinoma, pagal dirvožemio savybes reikėtų pritaikyti ir tinkamiausią augalų rūšį.

„Arti ar ne – tai daug diskusijų keliantis klausimas. Arimas nėra bloga technologija, tačiau ir ne pati efektyviausia. O beariminė žemdirbystė taip pat kai kuriems gali būti ne panacėja, jei ūkininkas neturi žinių, kurios būtinos taikant šią technologiją, kas lems vėl grįžimą prie plūgo.

Pastebima, kad Lietuvos ūkininkai po truputį grįžta prie plūgo, nes jų pardavimai vėl auga. Vien per šiuos metus parduota apie 200 vnt.“, – sako Šarūnas.

Tiesa, praėjus 15 m. po pirmojo vizito, vėl apsilankyta pas tuos pačius Anglijos ūkininkus. Vaizdas nustebino – jie vėl grįžo prie plūgo. Kolegos paaiškino, kad niekaip negalėjo kovoti su piktžolėmis, ypač su pašiaušėliais, kurie šiuo metu tampa ir Lietuvos ūkininkų problema.

Ūkio filosofija – tiksliai, taupiai ir efektyviai

Š. Šiušė pastebi, kad Lietuvoje ūkiai dažnai daro nemažai technologinių klaidų ir pabrėžia sėjomainos svarbą.

„Mūsų ūkyje periodiškai tiriamas dirvožemis, taikome beariminį žemės dirbimą, sėjame kokybišką ir sveiką sėklą, žiemą paliekame tarpinius pasėlius, naudojame penkialaukę sėjomainą. Tręšiame ir purškiame tiksliai. Mūsų ūkio filosofija – itin saugomas dirvožemis.

Prieš atlikdami darbus, žiūrime, ar žemė pasiruošus, pvz., ne per šlapia. Žemė turi būti pasiruošusi, subrendusi. Į laukus įvažiavus netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, dirva atsistato tik po 3 metų. Technika važiuoja griežtai technologinėmis vėžiomis“, – pasakoja ūkininkas.

Visą straipsnį skaitykite portale agroakademija.lt.