Ignalinos r. Avių augintojai Ligita ir Mindaugas Raliai taikosi prie rinkos. Ne vienus metus ūkis gyvavo pagal principą „nuo lauko iki stalo“, tačiau pastaruoju metu paprasčiau ir pelningiau parduoti gyvas avis per kooperatyvą.

Ligūnuose, už Ignalinos, suradęs tinkamus pastatus avims laikyti, išsinuomojęs žemės, M. Ralys apie 2005-uosius užsienyje nusipirko 200 ėriavedžių. Dabar ūkyje beveik 700 Vokietijos juodgalvių, su prieaugliu – per tūkstantį grynaveislių ir su tekselių veislės reproduktoriais mišrintų avių.

Ligita pritaria, kad avininkystės perspektyvos geros – nors milžiniško pelno nėra, bet iš jos galima gyventi ir eiti į priekį. Tik reikia turėti ne mažiau kaip 200 ėriavedžių, kad būtų užtikrintas pastovus mėsos tiekimas nuolatiniams klientams.

Ralių ekologinis ūkis tapo vienu iš konkurso „Metų ūkis 2021“ laureatu Ignalinos r., pripažintas ir anksčiau rengto konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis“ nugalėtoju.

Juodgalvės kergiamos su tekselių avinais

Avininkystę M. Ralys rinkosi supratęs, kad ši niša dar neužpildyta. Po didelio nuosmukio avių Lietuvoje tuo metu pamažu daugėjo, bet augintojų dar nebuvo daug. Jo profesija – veterinarijos gydytojas.

Pasidomėjęs veislėmis, jų savybėmis, atsivežė iš Vokietijos juodgalvių, iš Danijos – Oksfordo žemumų avių. Bet pastarųjų vėliau atsisakė.

Bandoje – 12 Vokietijos juodgalvių ir tekselių veislės avinų. Juodgalvės su tekselių avinais kergiamos dėl heterozės efekto – Europoje tai vertinama kaip geriausias kryžminimo derinys, kurio rezultatas yra kokybiška ėriena. Geriausios genetinės vertės grynaveisles avytes pasilieka bandos pakaitai, kasmet pasikeičia apie 100 ėriavedžių.

„Avių augintojų asociacijoje kalbame, kad būsimi augintojai turėtų daugiau domėtis veislėmis. Tam ir parodos rengiamos, kad būtų pristatytos įvairios veislės ir jų savybės. Neretai žmonės susižavi gražiu avių snukučiu, o paskui negali jų realizuoti, nes skerdena prasta. Reikia žinoti, kuo veislės skiriasi, kam jas auginsi ir ką iš jų gausi“, – aiškina Ligita.

Avis parduoda per kooperatyvą

Apie 2010-uosius Raliai, iki tol avių skerdimo paslaugą pirkdavę, ūkyje atsidarė skerdyklą. Parduodavo šviežią mėsą, Ligita gamino avienos konservus, paštetą. Realizuoti nebuvo lengva – viskuo rūpintis reikėjo patiems. Bet taip vis tiek labiau apsimokėjo.

Dabar gaminti neapsimoka dėl labai padidėjusių gamybos sąnaudų, elektros ir kuro kainų. Be to, pasikeitė rinkos situacija – už gyvas avis mokama konkurencinga kaina. Todėl Raliai šiuo laikotarpiu skerdyklą uždarė ir atsigręžė į kooperaciją – daugiausia avių parduoda per augintojų kooperatyvą „Avininkas“, dalį jų ir kitais kanalais. „Visiškai perdirbimo neatsisakome, bet gyvenimą šiuo metu sau palengvinome“, – sako M. Ralys.

Ėrienos paklausa didėja, todėl ir atsivėrė niša gyvoms avims parduoti. Pasak Ligitos, avį parduoti galima nors ir rytoj – tiek yra norinčiųjų. Žinoma, tam būtina sąlyga – kokybiškai užauginti ėriukai.

Rinkai įtakos padarė ir karantinas. Žmonės ieškojo tiesioginės galimybės nusipirkti kokybiškos mėsos, kad nereikėtų eiti į parduotuves. Tuo metu, pasak Ligitos, prasidėjo pirkėjų anšlagas.

„Baiminomės, kaip viskas bus, kai užsidarys restoranai ir žmonės sėdės namuose. Bet prastai buvo kelias savaites, paskui prasidėjo bumas. Iš kaimo buvo galima parduoti viską“, – pasakoja Ligita.

Vilkai į bandą įsisuka kasmet

Daugybę darbų ūkyje Mindaugas daro pats – tokį pavyzdį matė 2001–2002 m. veterinarijos gydytoju dirbdamas Danijoje.

„Danijoje veterinarijos gydytojas tik atvažiuoja ir įvardija problemą, pasako, ką daryti. Vaistus leisti – jau ne jo darbas, ne tam jis 5 metus mokėsi veterinarijos universitete“, – prisimena užsienio patirtį M. Ralys.

Avių problemos tos pačios visuose ūkiuose: parazitai, nagos ir vilkai. Pirmąsias dvi įveikti Mindaugui paprasta, bet vilkai – kas kita.

Vilkų Ignalinos apylinkėse yra ir nuostolių Ralių ūkyje jie kasmet pridaro. Tinklo tvora ir elektrinis piemuo šių plėšrūnų nesulaiko, būna, kad jų išgąsdintos avys pačios išverčia tvorą.

„Deklaruojame visus atvejus ir gauname kompensacijas, bet pardavęs avį ar ėriuką uždirbtume gerokai daugiau. O ką jau kalbėti apie patirtą stresą, laiką dokumentams pildyti“, – atsidūsta avių augintoja.