Kėdainiai. Vieną ankstų rytą Augio Rimkevičiaus ūkio fermos vadovė Rūta Lukoševičiūtė priėjo prie lango pažiūrėti bandos, ar naktį avys neatsivedė ėriukų. Vaizdas, kurį pamatė ganykloje, buvo siaubingas.  

Vilkai įsisuko į aptvarus visai šalia ūkio buitinio pastato. Viename aptvare buvo avys su ėriukais, kitame – ėringos avys. Vilkų gauja papjovė 20 Ile de France veislės avių ir ėriukų. Dar keletas avių krito po kelių dienų, viena sužalota abortavosi. Kelios avys išgyveno, bet liko šlubos.  

Kai prieš metus lankėmės šiame ūkyje Aušros kaime, šalia Dotnuvos, Rūta su vilkais dar nebuvo susidūrusi, nors jau buvo kalbų, kad plėšrūnai aplink slankioja. Dabar medžiotojai jau žino, kad šiose apylinkėse gyvena 7 vilkų gauja, jie slepiasi kukurūzų lauke, nes miškų aplink nėra, tik keli medžiai tankiau suaugę aplink geležinkelį.

Tačiau apylinkių gyventojai turi pagrindo manyti, kad siaučia net ne viena gauja, o dvi. Kai pradėjo domėtis, Rūta išgirdo, kad aplinkiniuose ūkiuose vilkai ne tik vis po kelias avis išpjauna, bet ir galvijus jau yra puolę. Vieno ūkininko avis vilkai yra užpuolę tris kartus, paskutinį kartą net iš tvarto vargšus gyvulius išsinešė.  

Augio Rimkevičiaus ūkyje auginamos Ile de France veislės avys tapo vilkų taikiniu

„Valstybė remia gyvulių įsigijimą, tada tais veisliniais gyvuliais šeria vilkus“

Tačiau didelė bėda, kad didesnė dalis žmonių oficialiai neregistruoja vilkų išpuolių. R. Lukoševičiūtė kreipėsi į Kėdainių r. savivaldybę su prašymu išimti iš gamtos probleminius vilkus, tačiau ši dėl to į Aplinkos ministeriją nesikreipė, motyvuodama, kad vilkų išpuolių nebuvo pakankamai daug.

„Savivaldybė vertina ne papjautų gyvulių, o atvejų skaičių. O jų registruojama nedaug, nes nemaža dalis nuo vilkų nukentėjusių ūkininkų net nesikreipia dėl žalos atlyginimo dėl įvairių priežasčių – vieni bijo rūpesčių utilizuojant, kiti nenori vargti, dar kiti kelių avių gal net būna neužregistravę“, - patirtimi dalijosi augintoja, pridūrusi, kad nors jų ūkyje vilkai nudaigojo daugiau kaip 20 avių, atvejis yra tik vienas.

O ir žalos atlyginimas, teigia R. Lukoševičiūtė, tikrai nėra adekvatus – sumokėta tiek, kiek pirkdami mokėjo už 5-6 mėn. ėriuką. Bet vilkai papjovė jau užaugintas avis – ėriavedes, kurios tuoj turėjo atsivesti jauniklių, be to, be motinų likę ėriukai skursta – tokių praradimų, negautų pajamų niekas nevertina. Niekas nekompensavo ir avių transportavimo iš Prancūzijos kaštų.

Visos ūkio avys grynaveislės, jų branduolys įsigytas Prancūzijoje (A. Rimkevičiaus ūkis buvo pirmasis, į Lietuvą atvežęs Ile de France veislės avis), 4 vilkų papjautos avys pirktos su valstybės parama veisliniams gyvuliams įsigyti.

„Valstybė remia gyvulių įsigijimą, tada tais veisliniais gyvuliais šeria vilkus, vėl moka kompensacijas už jų papjautas avis, dar taško pinigus elektriniams aptvarams, kurie nuo vilkų neapsaugo. Paskaičiavus, kiek per metus tai kainuoja mokesčių mokėtojams, turbūt pasidarytų baisu“, - piktinosi R. Lukoševičiūtė.

Ragina ūkininkus registruoti kiekvieną vilkų išpuolį

Rūta jaučiasi lyg būtų vilkų įkaitė. Ganyklose dar gausu žolės, tačiau kas vakarą avis sugina į tvartą, taip atsiranda daug papildomo darbo. Vilkai prie ūkio jau sukasi nuolat, pasak Rūtos, net nebėga, kai ji jiems stipriu prožektoriumi į akis šviečia. Be to, ji prarado ramų miegą, kraupūs vaizdai neišdyla iš atminties. „Jokios kompensacijos neatpirks moralinės žalos“, - sako ūkio vadovė.

Prieš kelias dienas vakare, vos uždarius avis tvarte, jai skambina kaimynas ūkininkas, su vaikais pakaitomis saugantis avis naktimis – sako, aptvare, kur ką tik avys ganėsi, vilkai laksto. „Ramybės nebeliko“, - atsidūsta Rūta, nuolat randanti vilkų pėdsakų prie ganyklų. Už tai ir avininkystės parodoje ji buvo tylesnė nei įprastai, veidą retai nušviesdavo šypsena, prie kurios įprastai geros nuotaikos Rūta buvo įpratinusi avių augintojų bendruomenę.

Rūta Lukoševičiūtė sako, kad neretai su gyvuliais lengviau randa bendrą kalbą nei su žmonėmis, tad patirti išgyvenimai ją labai sukrėtė

Ji nori paraginti visus ūkininkus registruoti kiekvieną vilkų išpuolį, kad būtų galima gauti leidimą išimti iš gamtos probleminius plėšrūnus, medžiojančius ne miške, o ganyklose. „Kitu atveju su avininkyste bus baigta“, - sako ūkio vadovė.

Apsaugos priemonės nuo vilkų, jos teigimu, neveikia – garsinės patrankos, kurias anksčiau naudojo, vilkų nebegąsdina, o 1,2 m aukščio elektriniu piemeniu ar tinklu aptvertus aptvarus jie lengvai peršoka - tokių vaizdų yra nufilmuota. „Ir tų tinklų, kuriems duoda paramą, kaina dabar labai aukštai užkelta, mūsų ūkio ganyklas aptverti tinklu kainuotų be galo daug, bet kas iš to? Jokios garantijos, kad jis apsaugos“, - kalba Rūta.

Avių augintojai vis garsiau kalba apie latvių pavyzdį, kurie nemoka kompensacijų už vilkų papjautas avis ir neremia apsaugos priemonių įsigijimo, tačiau vilkų medžioklės sezoną pradeda gerokai anksčiau – liepos 15 d., ir medžioja būtent tuos, kurie eina į ganyklas, o ne gyvenančius ten, kur jų vieta – miške.

Lietuvos avių augintojų asociacija rugsėjo 17 d. 19:30 val. drauge su kolegomis visoje Europoje kviečia kieme ar ganyklose uždegti solidarumo laužą, norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad vilkų elgesys pasikeitęs ir yra didelė problema tiek Lietuvoje, tiek Europoje. 

MŪ inf.