Kėdainiai. Vidurio Lietuvoje derančios avietės šiemet kiek mažesnės, o ir nokti ėmė savaite vėliau nei pernai – iki šiol vyravę sausi orai nepraėjo be pėdsakų.

Taip tvirtina septintus metus tėvų sodyboje Vikaičių kaime avietes auginantis Rimgaudas Rimošaitis.  Anot jo, kai teko spręsti, šalia sodybos esančioje žemėje, kurios buvo ne tiek ir daug – apie vienas hektaras, jis pasirinkęs uogas. Tad beliko nuspręsti, kokias.

„Rinkausi tarp šilauogių ir aviečių. Nugalėjo avietės kaip mažiau lepesnės ir reiklesnės uogos. Pradėjau domėtis, kokios veislės derlingos, nekaprizingos ir sustojau ties remontantinėmis Polana bei Polka. Jos pradeda derėti apie liepos viduryje ir uogų duoda iki vėlyvo rudens“, - sako R. Rimošaitis.

Besigilindamas, kaip geriau auginti avietes ir sužinojęs, kad remontantinės avietės dera ne tik ant dvimečių, bet ir ant vienamečių stiebų, o jų derėjimo laiką galima pakeisti genint, augintojas nusprendė puoselėti vienmečius. Tad vėlai rudenį visus stiebus nupjovus iki žemės paviršiaus, kitais metais dera tik vienamečiai ūgliai, kurie brandina vieną, tačiau ankstyvesnį ir gausesnį rudeninį uogų derlių.

„Kai nuskinu paskutines uogas, spustelėjus pirmosioms šalnoms, visus stiebus nupjaunu, sumalu ir palieku ten pat kur krūmai auga“, - pasakoja R. Rimošaitis.  Anot jo, toks auginimas leidžia augalus apsaugoti nuo ligų.

Kėdainių r. remontantines avietes auginantis Rimgaudas Rimošaitis sako, kad šiųmetis aviečių derlius kiek vėluoja

„Žinoma, kad visko būna. Juk tai augalai, reikalaujantys dėmesio. Nėra taip, kad pasodinai ir pamiršai, o vasarai įsibėgėjus ateini susirinkti derlių. Reikia ir genėti, ir žolę šienauti, ir stebėti krūmus. Gerai, kad iki šiol išvengiau ligų protrūkių. Aš savo sode uogas auginu be jokios chemijos. Tačiau pasitaiko, kad krūmai žiemą iššąla, pavasariais kartais šalnos pakanda žiedus, o vasaromis, ypač paskutiniu metu, augalai smarkiai kenčia nuo sausrų. Tenka ieškoti sprendimų“, - kalba aviečių augintojas.

Šįmet jį ypač neramino sausi orai, mat kol kas neturi įsirengęs rimtos laistymo sistemos, tad avietes naktimis purkšdavo, taip sudarydamas dirbtinį rūką. „Bent jau vidurio Lietuvoje šiemet labai sausa. Su pavydu gaudydavau naujienas, kad kažkur palyja, o mus lietus vis aplenkia. Matau, kaip augalams reikia drėgmės. Kadangi pilnai laistyti savo auginamų aviečių neturiu galimybės, pasirinkau dirbtinį rūką. Naktimis purškiau augalus, kad jie atsigautų“, - sakė R. Rimošaitis.

Anot  uogų augintojo, šįmet uogos mažesnės negu pernai, o pirmosios uogos sunokti vėlavo maždaug savaitę.

Dabar R. Rimošaitis augina 35 arus aviečių ir jau keleri metai šiame plote uždera apie pusantros tonos uogų.  Sunokusias uogas valgytojai atvažiuoja patys nusiskinti, augintojas už litrą prašo euro. Sako, kad klientų netrūksta. Vis dėlto, jei galiausiai tektų įsirengti laistymo sistemą, uogas tektų branginti.

MŪ inf.