Kaišiadorių r. Ūkininkas Arūnas Grigaliūnas pastaraisiais metais augina vien žieminius augalus, vasarinių atsisakė, nes dažnos sausros sumenkina derlių.

Ūkio sėjomainą dabar sudaro kviečiai, miežiai ir rapsai. Tiesa, dar sėjama žaliojo pūdymo, auginami tarpiniai pasėliai, kaip reikalaujama pagal ekologines sistemas ir kitas paramos priemones.

Kodėl ūkininkas pasirinko būtent šių rūšių augalus? Pirmiausia, labai gerai išsidėsto darbų seka laukuose. Pavyzdžiui, anksčiausiai subręsta žieminiai miežiai, todėl po jų užtenka laiko paruošti dirvas ir optimaliu laiku pasėti žieminius rapsus. O juos nukūlus dar galima pasėti tarpinius pasėlius, juos išlaikyti nustatytą laiką ir paskui dar sėti kviečius.

Šiemet visi pasėliai peržiemojo gerai, nepakenkė nė vėlyvos šalnos, tad pavasarį ūkininkui  nereikėjo nieko sėti, išskyrus gegužės antroje pusėje pasėtus 12 ha žaliojo pūdymo – garstyčių ir ridikų mišinio. Jį augins iki rugpjūčio, paskui įterps į dirvą ir sės kviečių arba rapsų.

Naudoja sertifikuotą sėklą

Dar vienas A. Grigaliūno ūkio ypatumas – jis jau daug metų 90 proc. laukų apsėja sertifikuota sėkla, kurią perka iš įmonių.

„Savo ūkyje sėklai paruošti reikia ir laiko, ir įrangos. Mano patirtis rodo, kad pačiam ruošiant ne kažin ką galima sutaupyti. Anksčiau pirkau tik dalį sėklos, kad atnaujinčiau turimą ūkinę. O dabar perku beveik visą reikiamą kiekį sertifikuotos sėklos“, – sako Arūnas.

Taigi, auginamų ūkyje javų, rapsų veislių asortimentas nuolat atnaujinamas. Arūnas noriai sėja naujesnes veisles, nes jų derlingumo potencialas didesnis. Pavyzdžiui, šiemet laukuose veši kviečiai Bright, Hondia ir Asory, rapsai Umberto, Amazonity ir švaraus lauko technologijai pritaikyta veislė, miežiai Volase. 

Taiko intensyvias priežiūros technologijas

„Bandau taikyti intensyvias auginimo technologijas, o išeina, kaip išeina“, – prisipažįsta ūkininkas.

Tręšia javus ir rapsus maksimaliomis leistinomis mineralinių trąšų normomis, nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių pasėlius purškia tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, žieminiams kviečiams per sezoną skiria po 170 kg/ha azoto veikliosios medžiagos, o rapsams dar ir šiek tiek daugiau.

Iš rudens fosforu ir kaliu tręšia pagal poreikį, atlieka agrochemines dirvų analizes. Kviečius nuo ligų per vegetaciją purškia 3 kartus, tad augalai tikrai sveiki.

Augalų apsaugai ūkininkas stengiasi naudoti naujesnius fungicidus. „Jie nėra pigūs, bet nepurkši, tai neturėsi. Augalų apsaugos priemonės atsiperka“, – sako jis.

Derliais nenusivilia

Ūkio dirvožemio našumas siekia 45–50 balų. Tad užauginamas 7–8 t/ha kviečių derlingumo vidurkis Arūną tenkina. Rapsų derlingumas – apie 3 t/ha, žieminių miežių – apie 6 t/ha. 

Dalis ūkio dirvožemių rūgštūs, todėl juos ūkininkas kalkina. Tai daryti rengiasi ir šiemet, nuėmęs derlių. Siekdamas papildyti dirvą organika, nukūlęs kviečius planuoja sėti tarpinius pasėlius – garstyčių ir ridikų mišinį. 

Beje, A. Grigaliūnas vienas pirmųjų pradėjo auginti žieminius miežius, kai tik jų naujų veislių atsirado mūsų šalies rinkoje.

„Susidomėjau jais pirmiausia dėl sėjomainos. Žieminius miežius anksti galima pasėti, anksti derlius subręsta. Gerai suplanuojami darbai“, – teigiamas šių javų auginimo ypatybes vardija ūkininkas. Nebuvo metų, kad miežiai ūkyje neperžiemotų, nuostolių pavyko išvengti.