Radviliškis. Ūkininkas Sigitas Petraitis, kaip ir visi šalies žemdirbiai, pastaraisiais metais padidino ankštinių augalų plotus. Pagal žalinimo reikalavimus, atsižvelgiant į bendrą jo dirbamos žemės plotą, ankštiniai augalai turi sudaryti maždaug 50 ha, taigi tokį plotą jis skyrė pupoms, tačiau nelauktai susidūrė su techninėmis problemomis.

Visų pirma tai pupų džiovinimas, taravimas ir jų sėklos beicavimas ir galų gale net sėja. „Pirmiausia pajutau, kad kažkas blogai džiovyklai. Labai didelis triukšmas, mala trata tarsi akmenys vartytųsi. Sukandęs dantis atkentėjau. Bet paskui iš po džiovyklos pylėme į priekabą ir norėjome sutaruoti į didmaišius. Štai tada prasidėjo problemos: sraigtinis konvejeris paeina minutę ir užkaista. Pabandėme vieną kartą, antrą, trečią - viskas, nėra kaip sutaruoti. Teko paprasčiausiai su kibirais iš priekabos išsemti", - pasakoja patyręs ūkininkas S. Petraitis.

Radviliškio rajono ūkininkas Sigitas Petraitis (viduryje) lauko dienoje atvirai su kolegomis pasidalijo rūpesčiais, kurie jam kilo ruošiant sėjai pupų sėklą

Nieko nelaukęs, Sigitas nuvažiavo pas technikos kompanijos atstovus ir sako turįs problemą: ant sraigtinio konvejerio užrašyta, kad yra universalus, tačiau universalumas pasibaigia su žirniais ir pupomis. „Pradėjome svarstyti, gal reikia pakeisti variklį į galingesnį - vietoj 2 kW imti 4 kW. Bet dar jie sugalvojo paskambinti lenkams į gamyklą, išdėstė problemą ir iš karto gavo atsakymą. Pasirodo, tiesiog pupoms ir žirniams į tą patį kevalą dedamas plonesnis sraigtas", - pasakoja S. Petraitis.

Visiems sraigtams galioja tokia taisyklė: tarpas turi būti dviejų grūdų. Jei naudojamas javų grūdams, tai tarpas 6 mm, jei pupoms - tarpas atitinkamai didesnis. „Atvežė naują sraigtą ir patikėkite - problemos baigėsi! Lygiai taip pat plonesnį sraigtą įdėjau į džiovyklą - dirba lygiai taip pat tyliai kaip su javų grūdais", - rasta išeitimi džiaugiasi ūkininkas.

Prieš gerą savaitę jo laukuose vykusioje bendrovės „Agrokoncernas" lauko dienoje kartu su žemdirbiais ūkio šeimininkas išsikalbėjo, kad toli gražu ne jis vienas susiduria su tokiomis techninėmis kliūtimis. Lygiai tokia pat bėda kyla beicuojant ankštinių augalų sėklas.

„Visiems, kas naudoja standartinius gyvatukus, reikia žinoti, kad jie yra pritaikyti grūdams ir rapsams. Būtinai reikia gauti specialų siauresnį sraigtą ankštiniams. Tada nei sėklų skaldymo nebus, nei jokio strigimo. Tiesiog reikia tam dalykui atitinkamai pasiruošti", - sako S. Petraitis. Ir priduria, kad pupas beicuoti problemiška dar ir dėl to, kad jos beveik negeria drėgmės net ir kelias dienas pastovėjusios po beicavimo, būna šlapios ir dėl to paskui sunkiau išsisėja.

Pupos jau gražiai sudygusios, iš pirmo žvilgsnio laukas atrodo nepažeistas kenkėjų, tačiau atidžiau patyrinėjus galima aptikti sitonų pažeidimų - lapai ryškiai karpytais kraštais

Ūkininkas turi ir dar vieną praktinį patarimą kolegoms: būtina kalibruoti pupų sėklą. Didžiąsias parduoti, mažąsias sušerti gyvuliams, o sėjai pasilikti viduriniąją frakciją. „Pasirodo, užauginti per didelę sėklą nėra gerai. Kuo stambesnė sėkla, tuo didesnė 1 000 grūdų masė. Sėjamoji per lauką važiuoja 4-5 km/val. greičiu ir vis tiek labai sunkiai sėja. Jei sėklavamzdyje skersai atsistoja pupa - labanaktis, užsikemša", - patirtimi dalijasi žemdirbys.

Pernai derliaus pupų 1 000 grūdų masė Sigito ūkyje siekė net 785 g. Tada sėjos norma hektarui susidaro 500 kg, ir sėjamosios tiesiog nepajėgios išsėti tokios didelės normos. „Sumažinau sėklos normą iki 450 kg, tai išėjo maždaug apie 55-60 pupų kvadratiniame metre", - sako ūkininkas. Reikia įvertinti ir tai, kad pupų ir žirnių daigumas būna palyginti mažas, tad dalis sėklų lieka nesudygusios.

„Negirdėjau, kad ankštinių daigumas būtų per 90 procentų. Be to, skilusios pupos nedygsta", - sako ūkininkas. Šiemet viena iš jo pasirinktų pupų veislių yra Tiffany, jų 1 000 sėklų masė siekė 680 g, sėklos daigumas buvo 83 procentai.

Agronominiais patarimais Sigitui Petraičiui dažnai talkinantis bendrovės „Agrokoncernas" sėklų grupės vadovas Arnas Radzevičius pritarė ūkininkui, kad pernai daugelyje šalies ūkių pupos užaugo stambios: 1 000 pupų sėklų masė buvo 700 ir daugiau gramų. Tokias stambias pupas rinktis sėklai nėra gera tendencija, nes labai išauga sėklos hektarinės normos kaina.

„O ankštinių daigumo situacija Lietuvoje dar nėra tokia bloga. Pavyzdžiui, Estijoje sertifikuotų žirnių sėklų daigumo standartas sumažintas iki 60 procentų - vien tam, kad estai apskritai turėtų sėklinės medžiagas. Mes irgi nemažai eksportavome į Estiją, nes ten labai trūko ankštinių sėklos", - šio sezono pradžią prisiminė Arnas Radzevičius.

MŪ inf.